– Apie kanapių aliejų, maisto papildą, kuris man yra svarbus ir kurį aš vartoju, sužinojau ligoninėje. Ne iš jaunimo, o iš pensininkų, kurie tą aliejų kaip kokią dievo dovaną bandė gauti įvairiais būdais, nes tas aliejus nelegalus Lietuvoje.
<...> Kai šiek tiek atsigavau, grįžau į gyvenimą, pradėjau ir pats to aliejaus ieškoti. Lietuvoje yra žmonių, kurie užsiima nelegaliai šito aliejaus gamyba, aišku labai keista, kodėl nelegaliai. Dauguma žmonių tą aliejų siunčiasi iš užsienio, perka internetu. Ko gero esate skaitę, kas gresia, jei pagauna. Noriu aiškiai pasakyti, kad tai nėra kokia psichoaktyvi medžiaga, jokio poveikio ji neturi. Aš kalbu apie tą aliejų, kuris man svarbus.
Tam, kad jis suveiktų (kaip psichoaktyvi medžiaga – DELFI), reikia išgerti 7 litrus, tai yra akivaizdi nesąmonė, tai neturi nieko bendro su narkotikais. Aš suprantu visuomenės baimę, aš suprantu, kodėl yra ši problema, nes išgirdęs žodį „kanapė“ mato apsvaigusį jaunuolį, kuris yra neadekvatus. Nežinau, iš kur atsirado tas stereotipas, bet savo pavyzdžiu galiu kalbėti apie visiškai kitą šio produkto pusę, bet ta pusė yra labai reikalinga.
Tai nėra, kaip sako pensininkai, stebuklingas augalas ar išgydo vėžį, taip nėra, bet tai yra maisto papildas, kuris pagerina apetitą, virškinimą, psichologinę būklę. Aš negaliu suprasti priežasties, kodėl negalima jo legalizuoti. Kur yra problema? <...> 100 tūkst. žmonių, kurie Lietuvoje susiduria su onkologinėmis problemomis to nesupranta, jie jaučiasi nusikaltėliais.
Mano namuose tas aliejus stovi prie vaikiškų tyrelių ir jei kas nors dabar padarytų patikrinimą, tai teoriškai aš galiu „gauti“ iki 15 metų už tai, kad turiu tą priemonę namuose, kuri man yra reikalinga, mane gydo ir nėra narkotikas. <...> Jei nugalės sveikas protas ir šitas dalykas bus legalizuotas, valstybė nepatirs jokių nuostolių, visiems tik bus geriau. <...> Bet jau šitoje, medicininėje srityje, būtina padaryti tvarką.“
Trečiadienį Seime vyko konferencija, skirti pluoštinių kanapių situacijai Lietuvoje aptarti. Konferencija „Pluoštinės kanapės: teisėtos, bet nelegalios. Kada dekriminalizuosime žemės ūkį?“ susilaukė didelio visuomenės dėmesio ir aktyvumo.
Joje savo patirtimi ir nuomone dalijosi gamintojai, augintojai ir onkologiniai ligoniai, kuriems jų veiklai ar sveikatai svarbios pluoštinės kanapės. Vienas iš žmonių, kuris pasidalijo savo istorija – su vėžiu kovojantis atlikėjas Stano.
Konferencijos organizatorių duomenimis, pluoštinės kanapės yra keletą kartų pelningesnė augalinė kultūra nei šiuo metu Lietuvoje paplitę kviečiai, tačiau griežti ir selektyviai taikomi pluoštinių kanapių auginimą bei perdirbimą kontroliuojantys teisės aktai stabdo pluoštinių kanapių pramonės progresą. Nuoseklus ir aiškus teisinis reguliavimas leistų pluoštinių kanapių augintojams ir perdirbėjams plėtoti šią pramonės šaką be baimės būti pripažintais nusikaltėliais, rašoma pranešime spaudai.
Jame tvirtinama, kad tai užtikrintų kokybiškų iš pluoštinių kanapių pagamintų maisto produktų, maisto papildų ir kosmetikos produktų tiekimą Lietuvos vartotojams. Tuo pačiu paskatintų darbo vietų kūrimą regionuose, aukštesnės pridėtinės vertės pramonės vystymą ir visų susijusių ekonomikos šakų plėtrą.
Didžioji dalis Lietuvoje užaugintos pluoštinių kanapių biomasės eksportuojama ir pridėtinė vertė kuriama kitose Europos Sąjungos šalyse, nors turime visas galimybes perdirbti kanapių žaliavą vietoje bei patenkinti milžinišką paklausą jų gaminiams.
Konferencijos organizatoriai pabrėžia, jog šiai situacijai išspręsti yra būtini greiti ir efektyvūs sprendimai, apjungsiantys visas su pluoštinių kanapių auginimu, perdirbimu ir realizacija susijusias grandis: ūkininkus ir jų asociacijas, perdirbėjus, tiekėjus, vartotojus bei atsakingas institucijas.
Konferencijoje pasisakė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys.
„Onkologinių ligų atvejų artimiausiame dešimtmetyje didės 30 proc. Tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiai. Labai aišku, kodėl: aplinkos įtaka negerėjanti, maisto kokybė, stresas ir t. t. Pagal imunologiją – mes visi turime vėžį, tik ne visi susergame. Labai gerai pakalbėjo Stano, o tokių sėkmės istorijų Lietuvoje turime daug, – sakė G. Žižys.
– Stano klausia, o kas trukdo? Aš pasakysiu, kas trukdo. Interesai. Kažkieno interesai. Kažkas praras rinką – morfijus, opioidai, kuriais šiandien nuodijame šiandien. Aš pats mamai, kuri sirgo vėžiu, leidau morfijų, ir žinau, koks yra jo poveikis. Nenoriu prisiminto to laiko. Niekam to nelinkėčiau. Tai praktiškai yra žmogaus pasmerkimas mirčiai – neatlaiko širdis ir žmogus miršta gana greitai. O kanapių produktai pagerina bendrą onkologinio paciento savijautą, pagerina skausmo toleravimą, skausmas yra, bet jis žymiai mažesnis, nesudaro priklausomybės ir daug kitų faktorių.“
Vienas iš įstatymo projekto autorius Seimo narys Mykolas Majauskas informavo, kad surinko kolegų parašus, kurie suteikia galią skubiai – jau šį ketvirtadienį parlamente teikti projektą, kuriuo siūloma įteisinti visus kanapių gaminius su sąlyga, kad juose THC kiekis būtų ne didesnis nei pluoštinėje kanapėje (THC 0, 2 proc.).
Bendras kontekstas
Kalba eina apie CBD (cannabidiolis) kanapių aliejų, kuris, manoma, pasižymi sveikatą gerinančiomis savybėmis. Kadangi šis aliejus yra gaminamas iš viso augalo, (lapai, stiebas, sėklos, žiedai) jame aptinkama THC (tetrahydrocannabinolio – narkotinės svaiginančios medžiagos). Tokiuose aliejuose THC koncentracija gali labai skirtis, dažnu atveju tai gali būti vos kelios procento dalys.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis sako, ar narkotinės medžiagos kanapių aliejuje yra daug, priklauso nuo to, koks tai aliejus.
„Jei žiūrėtume į aliejaus pagaminimo technologiją, pamatytume, kad kanapių aliejaus yra tik jų sėklose, bet jei pažiūrėtume į narkotinių medžiagų įstatymo pirmąjį sąrašą, kur yra surašytos draudžiamos naudoti narkotinės medžiagos medicinoje, ten kanapių sėklos nėra įrašytos. Jame kaip tik parašyta, kad kanapių sėklas mes galime naudoti, nes jose nėra THC. Tai yra vienintelė kanapių dalis, kur yra aliejaus, – sako prof. dr. K. Sužiedėlis.
– Tas aliejus, apie kurį mes kalbame, yra išgaunamas ne iš tų sėklų, tai ekstraktas kitų kanapių augalo dalių, kurios natūraliai aliejaus neturi. Todėl viskas priklauso nuo to, kaip iš tų dalių išgaunamas ekstraktas.“
Lietuvoje leidžiama auginti pluoštines kanapes, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,2 proc. THC ir naudoti tik pramonėje bei sodininkystėje.
Visgi, bet kokios sudėties iš kanapių gaminamas aliejus yra draudžiamas Sveikatos apsaugos įstatymu (išskyrus kanapių sėklų aliejų). Bet koks kanapių aliejaus kiekis, didesnis nei 25 gramai, traktuojamas kaip labai didelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas su tikslu platinti.
Baudžiamasis kodeksas už šio kanapių aliejaus disponavimą numato iki 2 metų, už gabenimą – 10 metų, už platinimą – 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
Nepaisant to, Lietuvoje kanapių aliejaus galima nesunkiai įsigyti. Pardavėjai apie draudimus kalbėti neskuba, kiti tikina, kad tai tikrai legalu.
Vadinasi, jei pirkote ar namuose turite kanapių (ne sėklų) aliejaus, jums gali grėsti rimti nemalonumai.
Visgi, Lietuvoje gyvena ne vienas žmogus, kuris šį aliejų kasdien vartoja, pagal įstatymus, nelegaliai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomone, atsižvelgiant į besikeičiančias rinkos tendencijas, būtų tikslinga peržiūrėti galiojančius teisinius pagrindus pluoštinių kanapių reguliavimo srityje, siekiant aiškumo produktų ir gaminių, pagamintų iš pluoštinių kanapių, teisinio reglamentavimo srityje.
„Vieningos nuomonės dėl saugaus THC kiekio maiste Europoje kol kas nėra, tačiau šis klausimas jau yra keliamas ir Europos lygmeniu, todėl tikėtina, kad greitu metu Europa priims pagrįstą ir vieningą nuomonę“, – anksčiau DELFI komentavo departamento Bendrųjų reikalų ir vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Imbrasienė.