Kokliušo sergamumui didėjant, skiepai - paaugliams
2014 m. Lietuvoje užregistruotas 2,2 karto daugiau išaugęs kokliušo atvejų skaičius (143 atv.), lyginant su 2013 m. (65 atv.). Trečdalis susirgusiųjų 10-17 metų amžiaus vaikai ir paaugliai.
Daugiametė kokliušo sergamumo tendencija toliau lieka pamažu didėjanti. Anksčiau šią infekciją platindavo maži vaikai, tačiau pradėjus vaikus skiepyti nuo kokliušo, infekcijos šaltiniu dažniau esti paaugliai ir suaugusieji. Europoje atlikti epidemiologiniai tyrimai patvirtino prielaidą, kad kokliušo komponento turinčių vakcinų sukelta imuninė apsauga neužtikrina ilgalaikės apsaugos ir nyksta su amžiumi, o tai iš dalies paaiškina sergamumo padidėjimą tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.
Paaugliams – kokliušo komponentą turinti vakcina nuo 2015 m. spalio 1 d.
15-16 metų amžiaus paaugliai lig šiol buvo skiepijami difterijos ir stabligės komponentų turinčia vakcina, o nuo kokliušo apsaugos negaudavo. Tačiau patvirtinus naują Vaikų profilaktinių skiepijimo kalnedorių nuo š. m. spalio 1 d. paaugliai bus skiepijami trikomponente vakcina, turinčia difterijos, stabligės ir kokliušo komponentų, garantuojančių apsaugą dešimtmečiui nuo trijų užkrečiamųjų ligų. 15-16 m. paaugliai kokliušo komponento turinčia ir imunitetą sustiprinančia vakcina skiepijami 18-oje Europos šalių: Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, vokietijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir kt.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė primena, kad kokliušas – ūminė bakterinė užkrečiamoji liga, pažeidžianti kvėpavimo takus ir ypač pavojinga kūdikiams ir mažamečiams, dėl galimo kvėpavimo nepakankamumo išsivystymo. Liga plinta artimo kontakto metu, lašiniu būdu per orą, ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Susirgus kokliušu tikimybė užkrėsti kitus šeimos narius siekia net iki 80 proc., dažnai užsikrečiama nuo kokliušo ligai imlių vyresnių vaikų ar tėvų.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijai – skiepai mergaitėms nuo ŽPV
ŽPV infekcija – virusinė, dažniausiai lėtinė užkrečiamoji liga. Užsikrečiama nuo ŽPV infekcija sergančio asmens tiesioginio kontakto su užsikrėtusiuoju ar lytinių santykiu metu. Žmogaus papilomos virusai, priklausomai nuo jų tipų ir ŽPV infekcijos lokalizacijos, sukelia įvairias ligas odoje (padų karpos, įprastinės karpos, odos vėžys ir kt.) ir gleivinėse (genitalinės karpos, gimdos kaklelio vėžys ir kt.).
PSO atlikus ŽPV infekcijos ir gimdos kaklelio vėžio naštos visuomenės sveikatai vertinimą atskirose šalyse ir regionuose, nustatyta, kad Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas gimdos kaklelio vėžiu vienas didžiausių iš visų šiaurinėje Europos dalyje esančių šalių ir 2 kartus viršija pasaulio sergamumo vidurkį. Įrodyta, kad sergamumo gimdos kaklelio vėžiu vienas pagrindinių rizikos faktorių – ŽPV infekcija. PSO nurodo, kad 16 ir 18 tipų ŽPV infekcija lemia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Atsižvelgiant į tai, skiepijant ŽPV vakcinomis, kurios apsaugo nuo 16 ir 18 tipų ŽPV, galima išvengti 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Mergaitėms ŽPV vakcina nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.
Pagal įsigaliojusį naująjį Vaikų profilaktinių skiepijų kalendorių Lietuvoje nuo ŽPV bus skiepijamos 11 metų mergaitės, dvejomis ŽPV vakcinos dozėmis, išlaikant tarp pirmos ir antros ŽPV dozių ne trumpesnį kaip 6 mėn. laikotarpį. Skiepijimą žmogaus papilomos viruso vakcina šalyje numatyta pradėti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.
26 Europos šalys jau skiepija mergaites nuo ŽPV. ŽPV infekcijos imunoprofilaktika gali būti taikoma mergaitėms nuo devynerių metų amžiaus.