Pasak SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėjos Ilonos Šakienės, poliatyviosios pagalbos poreikis didėja stebint augantį onkologinių susirgimų skaičių bei senstant visuomenei.
„Atsižvelgiant į šias tendencijas dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas – 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų“, – sako I. Šakienė.
Paliatyviąja pagalba vadinamos paciento, sergančio pavojinga gyvybei liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės. Jos apima kančios palengvinimą, ligos sukeltų simptomų bei kitų ligų valdymą ir prevenciją, padeda spręsti kitas fizines, psichologines, socialines, dvasines problemas, nurodoma ministerijos pranešime.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos galimybės (išskyrus atvejus, kai liga – progresuojanti ir pavojinga gyvybei) arba kai pacientui reikalinga simptomų terapija, t. y. simptomų sumažinimas arba pašalinimas.
I. Šakienės teigimu, vienas iš pagrindinių SAM inicijuotos ilgalaikės priežiūros pertvarkos tikslų – pagerinti paliatyviosios slaugos paslaugų prieinamumą. Todėl, skiriant paliatyviąją pagalbą, atsisakyta konkrečių diagnozių, o vertinant šių paslaugų poreikį atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir pagalbos reikalingumą.
Pasak jos, šiuo metu stacionarinę paliatyviąją pagalbą teikia 72 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, namuose – 57 ir dienos stacionare – 16.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos (LPMD) prezidentė Rasa Dagienė nurodo, kad šiuo metu daugiausiai – beveik 70 proc. – paliatyviosios pagalbos paslaugų Lietuvoje yra teikiama stacionare. Ambulatoriškai teikiamos paslaugos sudaro beveik 30 proc., o dienos stacionaro – vos 1 proc.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos gavėjų skaičius kasmet išauga vidutiniškai 7 proc. SAM prognozuoja, kad 2030 m. paliatyviosios pagalbos paslaugos bus teikiamos 5600 asmenų.