Avitaminozė, depresija ir ramybę drumsčiantis libido: pasakė, kokią įtaką mūsų sveikatai ir nuotaikai daro metų laikų kaita

Yra tokia mokslo šaka, kuri vadinasi chronobiologija. Ji tiria ciklinių procesų, tokių kaip metų laikų kaita, įtaką įvairiems organizmams, įskaitant ir mūsiškį. Pavasario pradžia – puikus įtaką darančio ciklinio įvykio pavyzdys. Viena vertus, planeta atsuka saulei šiaurinį pusrutulį, todėl mes gauname daugiau šviesos ir šilumos. Kita vertus, šios aplinkybės sutrikdo vidinį mūsų organizmo laikrodį. Kokie galėtų būti teigiami ir neigiami įvykstančių pokyčių padariniai?

Pavasarinė avitaminozė

Ši liga jums tikrai negresia. Mitą apie pavasarį ištinkantį vitaminų deficitą ir organizmo nusilpimą gydytojai bando sugriauti ne vienus metus. Avitaminozės diagnozė, aišku, egzistuoja, tačiau ji niekaip nesisieja su sezoninėmis permainomis. Tikroji avitaminozė pasireiškia ne kaip vangumas ir mieguistumas, o kur kas rimtesniais simptomais. Klasikinis pavyzdys – tai skorbutas, trūkstant vitamino C išsivystanti liga: ja sergant, skauda visą kūną, kraujuoja dantenos ir krenta dantys. Vis dėlto šiais laikais skorbuto atvejai – retenybė. O šiaip konkrečių vitaminų stygius paprastai būna nulemtas specifinių būklių ir ligų. Jį gali išprovokuoti, pavyzdžiui, Crohno liga, kuria susirgus sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas per žarnyną.

Bet jeigu nesergate jokiomis ligomis ir vartojate pakankamai augalinės kilmės maisto – pagrindinio vitaminų šaltinio, – avitaminozė negresia. Gal kyla klausimas, koks augalinės kilmės maisto kiekis laikomas pakankamu? Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, suaugęs žmogus per parą turėtų suvartoti ne mažiau kaip 400 gramų vaisių ir daržovių. Jeigu neturte šviežių, galite drąsiai valgyti šaldytus, nes maisto medžiagų ir vitaminų juose kartais būna daugiau nei šviežiuose.