Bijo eiti į polikliniką
„Iki šiol žmonės buvo skatinami naudotis sveikatos paslaugomis, nes nuo to priklausė gydymo įstaigų finansavimas. Dabar situacija priešinga – dėl staigaus sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sustabdymo daugelis pacientų, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, patiria problemų, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas. – Nuolatinė informacija, kad gydymo įstaigose atsirado koronaviruso židinių, ypač paveikė vyresnio amžiaus žmones. Dalis jų, net ir tų, kuriems būtinai reikia atvykti į gydymo įstaigas, pavyzdžiui, sergančių prieširdžių virpėjimu, nebeatvyksta, nes bijo.“
„Vyresniems žmonėms yra didesnė rizika užsikrėsti COVID–19 virusu, bet mes nepagalvojam, kad tiems patiems įsibaiminusiems žmonėms kyla dar didesnė rizika patirti insultą. Jei jie vartoja varfariną, reikia nuolat stebėti, ar vaistai tinkamai veikia“, – tvirtina Kėdainių ligoninės kardiologė dr. Jelena Umbrasienė, rašoma pranešime spaudai.
Medikai teigia, kad dabar pavojaus užsikrėsti poliklinikose nebėra. Karantino laikotarpiu buvo sustabdyti planiniai tyrimai ir į pastatus negalėjo patekti karšiuojantys asmenys. Ir anksčiau, ir dabar į laboratorijas atėjusiems atlikti tyrimų žmonėms nereikia laukti eilėje, nes atvykimo grafikas sudarytas taip, kad pacientai nesusitiktų. Visos patalpos dezinfekuojamos. Pacientų srautai ir toliau bus reguliuojami taip, kad būtų kuo trumpesnis kontaktas su kitais žmonėmis.
„Labai kviesčiau žmones racionaliai vertinti situaciją – gydymo įstaigose yra saugiau negu kitur. Jeigu žmonės eina į parduotuves, susitinka su artimaisiais, atsidaro restoranai, nereikia bijoti poliklinikos – gydymo įstaigų darbuotojai laikosi visų saugumo reikalavimų. Vartojantys varfariną žmonės kraujo krešėjimo tyrimus turi atlikti kas mėnesį“, – tvirtina doc. G. Urbonas.
Gydo tą patį, tik kitaip
Prieširdžių virpėjimu sergančiam ligoniui tam, kad nesusidarytų krešuliai, kurie gali užkimšti galvos kraujagysles ir sukelti insultą, 60 metų buvo skiriamas kraują krešėjimą reguliuojantis vaistas varfarinas. Prieš keletą metų buvo išrasti nauji vaistai, kuriuos medikų bendruomenė pavadino proveržiu. Tai naujieji geriamieji antikoaguliantai. Europos kardiologų draugija dabar juos rekomenduoja kaip pasirinkimo vaistus. Tačiau Lietuvoje, kaip ir anksčiau, ligoniams pirmiausia skiriami ne nauji patikimi vaistai, o varfarinas.
Kuo gi skiriasi šie vaistai? Varfarino dozė nenuspėjama, tai reiškia, kad gydytojas turi kiekvienam pacientui ne tik individualiai nustatyti vaisto dozę, bet ir nuolatos stebėti, ar ta dozė tinkamai reguliuoja krešėjimą. Jei kraujo krešumas sumažintas nepakankamai, tada ligonis gali patirti insultą, nes dažniausia insulto priežastis – prieširdžių virpėjimas, šia liga serga net 3 proc. suaugusių žmonių, ir kas ketvirtam vyresniam kaip 80 metų asmeniui yra rizika juo susirgti. Vaistai gali ir staiga per daug sumažinti krešėjimą, tada žmogus gali nukraujuoti.
Vaisto poveikis labai priklauso nuo kartu vartojamų kitų vaistų ir net nuo maisto – daugeliui ligonių pavasarį reikia koreguoti vaisto dozę tik todėl, kad jie pradeda daugiau valgyti daržovių. Dėl šios priežasties ligoniai turi kas mėnesį atvykti pas šeimos gydytoją, kad jiems būtų atliktas kraujo tyrimas ir kad pagal jo rezultatus gydytojas pakoreguotų vaisto dozę. Gerai, jei pacientas gyvena mieste, jei pats gali ateiti, tačiau yra daug žmonių, kurie be pagalbos nepasiekia pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, yra žmonių, kuriems kraujo tyrimams atlikti reikia paimti namie, nes jie nepasikelia iš lovos.
Doc. G. Urbonas teigia, kad LSMU Šeimos medicinos klinikos mokslininkai neseniai atliko išsamų tyrimą ir nustatė, kad tik trečdaliui pacientų, kurie ilgai gydomi varfarinu, pavyksta pasiekti, kad kraujas krešėtų taip, kaip turėtų! Panašūs tyrimų rezultatai yra gauti ir kitose šalyse. Tai reiškia, kad net 70 proc. žmonių, vartojančių vaistą, kuris turėtų padėti išvengti insulto, kyla rizika jį patirti.
Naujieji geriamieji antikoaguliantai kraujo krešėjimą veikia daug stabiliau nei varfarinas, todėl ligoniams nereikia kas mėnesį atlikti kraujo krešėjimo tyrimo.
„Būtų prasminga ir sąžininga visiems ligoniams kompensuoti naujuosius vaistus ne tik dėl insulto rizikos, bet ir dėl to, kad jiems nebereikėtų vaikščioti į poliklinikas, sumažėtų rizika pakeliui užsikrėsti koronavirusu“, – sako dr. J. Umbrasienė.
Kompensuojamųjų negaus
Kaip minėta, pagal SAM nustatytą tvarką, žmonės, kurie nori gydytis efektyvesniais vaistais, turi pusę metų kas mėnesį tikrintis kraują. Gydytojų teigimu, žmonės, kurie išsigandę neatvyko pasidaryti bent vieno kraujo tyrimo, vėl turės atlikti visus šešis tyrimus iš naujo.
„Vėl „įsijungė“ pusės metų skaitliukas“, – aiškina kardiologė.
Dar blogiau tiems, kurie nusprendė patys sumokėti už naujuosius vaistus. Jei ateityje jie norės gauti kompensuojamųjų vaistų, turės vėl mažiausiai pusę metų vartoti varfariną ir mėnesį tikrintis kraują.
Kaip sunku gali būti vartoti varfariną, rodo 76-erių Reginos Tichonovienės pavyzdys.
„Buvau namie, sėdėjau ramiai... Staiga pajutau, kad labai bloga. Pasimatavau kraujospūdį – labai aukštas. Palaukiau kiek laiko – nemažėja, tuomet išsikviečiau greitąją“, – pasakoja kėdainietė.
Gydytojai nustatė, kad daugelį metų neįgaliųjų organizacijoje dirbusi moteris serga prieširdžių virpėjimu. Iki tol septynerius metus ji vartojo tik vaistus nuo per aukšto kraujospūdžio, o po minėto įvykio jai teko vartoti dar ir kraują „skystinančių“ vaistų – varfarino.
„Kiekvieną mėnesį eidavau duoti kraujo. Venos prastos – sunku seselei ir man nelengva, bet kentėdavau. Gydytoja visus rezultatus užrašydavo į žurnaliuką ir kas mėnesį tikrindavo, kaip jie skiriasi. Pagal tai skirdavo vaistų – kartais gerdavau pusantros tabletės, kartais tabletę. Pageriu dvi savaites, žiūriu, ant rankų iššoka mėlynės. Vėl duodu kraujo ir vėl gaunu naują dozę. Metus šitaip. O paskui šeimos gydytoja mane nusiuntė pas kardiologę. Ji man išrašė naujų vaistų. Geriu tik ketvirtą mėnesį. Kaip man dabar gerai – jokių mėlynių. Ir į polikliniką nebereikia!“ – džiaugiasi kėdainietė.
Eglė žalčių karalienė
„Kai atsiranda nauji vaistai, mūsų politikai jų išrašymą ima riboti. Tad lyg Eglei žalčių karalienei pakulas suverpti ar geležines kurpaites sunešioti – kad gautų kompensuojamųjų naujųjų geriamųjų antikoaguliantų, pacientui reikia mažiausiai 6 mėnesius vartoti varfariną, tik tuomet, jei gydymas neveiksmingas (tai reikia įrodyti – kas mėnesį daryti tyrimus), šeimos gydytojas gauna teisę nusiųsti pacientą pas kardiologą“, – teigia doc. G. Urbonas.
Nors sveikatos politikai žino minėto tyrimo apie vaistų efektyvumą duomenis, tokia tvarka sugalvota tam, kad būtų taupomos privalomojo sveikatos biudžeto lėšos. Mat varfarinas yra pigesnis už naujuosius geriamuosius antikoaguliantus. Tačiau ar gydymas juo tikrai pigesnis – niekas neskaičiavo. Pacientas vartoja neefektyvų vaistą, jam kas mėnesį atliekami tyrimai, ir vis tiek yra rizika patirti insultą, kurio gydymas kainuoja milžiniškas lėšas, ir gali atsitikti, kad vėliau valstybei teks išlaikyti neįgalų žmogų.
„Lietuvoje daug kas daroma iš inercijos. Iš inercijos naujam vaistui uždedami kompensavimo varžtai, o po jų seka gydytojų tikrinimai, kuriuos atlieka ligonių kasos, ar gydytojai laikosi tų ribojimų“, – teigia doc. G. Urbonas.
Gydytojai tikisi, kad valdininkai sutars, jog pacientams, kuriems gydymas varfarinu neefektyvus, bet dėl karantino jie negalėjo kas mėnesį atlikti tyrimų, bus leista skirti naujos kartos antikoaguliantų. Tačiau kol kas visiems, kurie vartoja varfariną, būtina kas mėnesį pasitikrinti kraują.