Tai – ne siaubo filmo scenarijus ar ištrauka iš viduramžių kankinimų. Mergaičių apipjaustymas – XXI a. Afrikos ir Artimųjų Rytų problema, kurios vis dar nepavyksta įveikti. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje yra apipjaustytos jau 100-140 mln. moterų.
Baimė, kad ši praktikai neatkeliautų ir į Lietuvą, šalies politikus verčia griebtis teisinių veiksmų.
Motyvus remia ir pačios moterys
Natūraliai kyla klausimas – kokiu tikslu atliekamas apipjaustymas (angl. genital mutilation). Somalio rašytoja Dahabo Musa šias priežastis išdėstė 1988 m. poemoje, pateikdama terminą „trys moterų kančios“. Pirmoji – tai apipjaustymas. Antroji įvyksta pirmąją vedybų naktį, o paskutinioji, kai moteris gimdo.
Moterys, kurios visada ir atlieka šią procedūrą, tikina, kad apipjaustymas nustato dvi ribas – etnines bei skirtį tarp vyrų ir moterų. Kaip jaunų berniukų apipjaustymas esą panaikina jų moteriškąjį pradą, taip moterų lytinių organų žalojimas – vyriškąją pusę.
Kita priežastis – tyrumas. Bendruomenėse, gentyse, kur tokia praktika dažna, manoma, kad moters vulva yra atgrasi, skleidžianti nemalonius kvapus ir išskyras. Todėl tik nupjovus išorinius moters lytinių organų darinius, dailioji lytis tampa švari ir tyra, o jų higiena – gera. Kenijoje apipjaustymas simbolizuoja mergaičių įžengimą į suaugusiųjų pasaulį ir žymi pasirengimą vedybiniam gyvenimui. Tai – savotiškas brandos, moteriškos garbės ir iniciacijos ritualas.
Kaip DELFI pasakojo Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė, vyrų dominavimas ir siekis neleisti mėgautis savo kūnu yra vienas dažnesnių apipjaustymo motyvų.
„Jų kultūroje susiformavo tokia tradicija, kad moterys neturi patirti jokio seksualinio pasitenkinimo. Pirmo laipsnio apipjaustymo metu nupjaunamas klitorius. Kadangi moterys po to dar gali jausti pasitenkinimą dėl mažųjų, dėl didžiųjų lūpų dirginimo, nupjaunamos lūpos. Galiausiai apipjaustomas ir makšties prieangis. Yra ir dar grubesnių metodų – su karštais akmenimis lyginamos krūtys. Taip daroma siekiant, kad nesusiformuotų pieno liauka ir moteris negalėtų maitinti vaiko ar jausti pasitenkinimo. Šiuo kankinimu pirmauja Pietų Sudanas. Jie nori, kad moteris atsiduotų vienam vyrui“, - aiškino K. Mačiulienė.
Spaudimas keisti tradicijas
Šio siaubingo žiaurumo mastą yra sunku pamatuoti dėl akivaizdžių priežasčių. Visgi objektyviausia būtų remtis didžiausiu tokio masto „Jungtinių Tautų“ tyrimu, 2013 m. susumavusiu 20 metų statistiką. Jame teigiama, kad 8 šalyse beveik visos mergaitės yra apipjaustomos. Somalyje tai daroma 98 proc., Gvinėjoje – 96 proc., Džibutyje – 93 proc., o Egipte, klaidingai kuriančiame vakarietiškos valstybės įvaizdį, - 89 proc. mergaičių. Eritrėjoje ir Malyje nuo ašmenų kenčia 89 proc., o Siera Leonėje ir Sudane – 88 proc. dailiosios lyties atstovių.
Kai kuriose šalyse ši praktika tapo medicininė – t. y., siekiant išvengti skausmo, infekcijų ir komplikacijų, procedūrą atlieka medikai. Taip, pavyzdžiui, daroma Egipte. Nors pats žiaurumo faktas nedingsta, tačiau šalis bent jau bando atitikti minimalius JT reikalavimus. PSO skaičiuoja, kad šiandien apie penktadalį šių procedūrų jau atlieka medikai. Pasaulio bendruomenė jau nuo 1970 m. vis labiau spaudžia atsisakyti šios praktikos, tad argumentas, kad „tai mūsų kultūrinė tradicija“ tampa menku pasiteisinimu. Apipjaustymo statistika lėtai, tačiau mažėja.
Įvairios žmogaus teisėmis, sveikata besirūpinančios organizacijos investuoja į šią problemą daug lėšų ir stengiasi kalbėtis su bendruomenių lyderiais, įtikinti juos nutraukti šią praktiką. Dideliu žingsniu vadinamas sprendimas 2012 m. šią procedūrą priskirti prie sunkaus žmogaus teisių pažeidimo.
Klasifikacija
Moters lytinių organų apipjaustymas klasifikuojamas į keturias grupes.
III grupė vadinama keleriopai – Faraono apipjaustymas, infibuliacija ar tiesiog susiuvimas. Išpjaunama viskas, paliekant tik siaurą angelę šlapimui ir menstruacijų kraujui, o tada žaizda susiuvama. Ši praktika atliekama Džibutyje, Eritrėjoje, Etiopijoje, Somalyje ir Sudane (ne Pietų).
Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, bet UNFPA (JT Populiacijos fondas) dar vos prieš 5 metus tikino, kad penktadalis visų moterų apipjaustymų yra šio baisiausio, trečiojo tipo.
IV grupei priskiriami bet kokie kiti moters lytiniams organams žalingi veiksmai (nemediciniais tikslais), tokie kaip auskarų vėrimas, tų vietų apdeginimas, surišimas ir pan.
Siūlymas griežtinti Baudžiamąjį kodeksą
Tad paskutinis Seimo narės socialdemokratės Giedrės Purvaneckienės siūlymas į Baudžiamąjį kodeksą (BK) siūlo įtraukti bausmę už moterų apipjaustymą vienus nustebino, o kitus tik nuramino.
Pasak parlamentarės, dėl padidėjusios migracijos išauga rizika, kad daugiausiai Afrikos valstybėse praktikuojamas moterų lytinių organų žalojimas gali būti atliekamas ir Lietuvoje.
BK socialdemokratė siūlo papildyti nuostata, kad sunkus sveikatos sutrikdymas siekiant atlikti ar atliekant moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.
Parlamentare aiškinamajame rašte pažymi, kad tarp potencialių aukų patenka ir Lietuvos pilietės, kurios susituokusios su užsieniečiais pasiduoda tokioms procedūroms, ir nors šiuo metu Lietuvoje medikai su šia problema susiduria ne dažnai, kartais tenka gydyti į Lietuvą atvykusias moteris, kurios patyrė apipjaustymą kitose, dažniausiai Afrikos ir Azijos, šalyse.
Jos pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungoje baudžiamąją atsakomybę už moterų lytinių organų žalojimą yra priėmusios Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija.
Susisiekus su Seimo nare, ji DELFI paaiškino, kad jos siūlymas – ne teisinės biurokratijos, norint suvienodinti įstatymus, pavyzdys.
„Žinoma, kad tai reali grėsmė. Juk mes iš pradžių netikėjome, kad ir imigrantų bus tokie dideli srautai. Tačiau Europos šalys, kurios susiduria su imigrantais, jau pataisė savo įstatymus. Yra 10 tokių šalių. Ši problema ateis labai greitai.
Deja, bet mūsų šalyje už pinigus atsiras norinčių už pinigus atlikti tokią procedūrą. Todėl reikia iš anksto užkirsti kelią, kad nė vienam medikui, nusiteikusiam taip pasielgti, nė mintis į galvą neateitų.
Aš kalbu ne tik apie lietuves, įsimylėjusias imigrantus. Kalbu ir apie tuos, kurie atvykę į Lietuvą norės apipjaustyti savo vaikus. Todėl iš anksto reikia užkirsti kelią, kad nė viena mergaitė – pusiau lietuvė ar lietuvė – ar moteris nuo to Lietuvoje nukentėtų“, - sakė G. Purvaneckienė.
Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje šiuo metu gyvena daugiau nei pusė milijono mergaičių ir moterų, kurios patyrė šias egzekucijas, o 180 tūkst. yra potencialioje rizikoje.
Lietuvės apipjaustomos ne Lietuvoje
Pirma mintis, perskaičius šį parlamentarės siūlymą, buvo skeptiška – Afrika ir jos problemos mums per toli. Su tuo nesutinka Vilniaus gimdymo namų vadovė.
„Kol dar nebuvo didelės migracijos, dabartinės tvarkos pakako. Mes galime įteisinti 20 metų, galime bausti kaip už sunkų sužalojimą, tačiau mano praktika rodo, kad moterys būna apipjaustytos ne Europoje. Trys moterys, su kuriomis teko susidurti, buvo apipjaustytos toje šalyje, kur vyko atostogų pas vyrą – Sudaną, Alžyrą. Procedūra vyko ne mūsų šalyje. Jų vyrai puikiai žino, kad jei moterys pasiskųstų, jie būtų nuteisti 20 metų arba kaip už sunkų kūno sužalojimą“, - sakė K. Mačiulienė.
Jos teigimu, Seimui pritaruis socialdemokratės siūlomai pataisai, prisijungsime prie bendros Europos nuomonės ir turėsime konkretų bausmės metų skaičių.
„Teisinio reglamentavimo reikia. Kai šalyje daugėja imigrantų, jie įsidrąsina ir gali nuspręsti elgtis savaip. Svarbu suvokti, kad čia yra ne religinis jų paveldas, o kultūrinis. Eritrėjoje musulmonai apipjausto 99 proc. mergaičių, protestantai – 97, o krikščionys ir katalikai – 98 proc. Tai nepriklauso nuo religijos. Jau seniai kalbėjau, kad ateis toks laikas. Afrika, atrodo, toli, bet kol nesusidūrė niekas, tik juokėsi. Tai gali ateiti ir pas mus“, - tikino pašnekovė.
Jos žiniomis, daugiausiai ši apeiga atliekama 3-4 metų mergaitėms. Jei šiuo laikotarpiu nespėta, tada pjaustomos 12-13 metų mergaitės, paskutinis etapas – prieš vedybas.
„Tos lietuvės, kurios buvo apipjaustytos, jau buvo virš 20 metų. Jas moka taip įkalbėti ten nuvykus, kad viena buvo apipjaustyta jau po gimdymo. O kaip galima įtikinti užsidėti skarą ir melstis Koraną? Nuvyksta į tas šalis moteris, ten visi krenta ant kelių, meldžias, tai ir jai lengva įtikėti. Tiesa, manau, kad Lietuvoje neatsirastų tokių gydytojų, kurie imtųsi daryti tokią procedūrą. Per tiek laiko dar nieko neatsirado. Tie vyrai bijo tokių veiksmų paprašyti Lietuvoje, jie žino, kad už tokį norą sėstų ilgam. Tačiau bėda ta, kad savo moteris, savo dukras jie vežasi atostogų į gimtines. Gerai bent tai, kad pasaulis jau juda ta linkme, kad uždraustų apipjaustymą. To imamasi toje pačioje Eritrėjoje“, - sakė K. Mačiulienė.
Gimdymo namų direktorė prognozavo, kad Lietuvoje visgi gali tekti daryti atstatomąsias operacijas, kad moterys galėtų normaliai šlapintis, turėtų normalias menstruacijas, galėtų normaliai gimdyti.
„Bijau, kad turėsime tokių problemų, už kurias ligonių kasos nenorės mokėti, nes tokios operacijos labai brangios ir sudėtingos“, - reziumavo specialistė.
Lietuvoje gali tekti atlikti atstatomąsias operacijas
Jai antrina ir Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.
„Pasaulio akušerių ir ginekologų bendruomenė labai rimtai ir daug dirba telkdami lėšas, kad bendruomenių lyderiai būtų įtikinėjami, kad būtų šnekama apie šią problemą.Taip pat Afrikoje įkuriamos vadinamosios fistulių ligoninės, kur gydomos jaunos moterys pastojusios ir gimdžiusios po lyties organų apipjaustymo operacijų. Toks gimdymas gali baigtis ir vaisiaus žūtimi, didelių plyšimų ir fistulių (pratakų) tarp tiesiosios žarnos, šlapimo pūslės ir makšties susidarymu. Pro šias pratakas visą likusį gyvenimą skiriasi šlapimas ir išmatos. Tokios moterys išmetamos į socialinio gyvenimo užribį.
Merginoms siekiama atlikti operacijas, kad jos grįžtų į gyvenimą. Neduok Dieve, kad pas mus taip įvyktų. Nelabai tikiu, kad tokia praktika pasiektų Lietuvą. Dar daugiau, tikrai nemanau, kad mūsų medikai ryžtųsi daryti tokias žalojančias operacijas. Kita vertus, mes galime tokių merginų sulaukti kaip pacienčių, kurioms toks apipjaustymas jau buvo atliktas. Žinau, kad kiek seniau kolegos Vilniuje yra turėję pacienčių, gimdžiusių po apipjaustymo“, - pasakojo R. Nadišauskienė.
Specialistės teigimu, Lietuvos medikai turi pakankamai žinių, kad galėtų priimti tokį gimdymą.