Mirtingumas nuo vaistams atsparių bakterijų išauga kelis kartus
Kaip Užkrečiamų ligų ir AIDS centro organizuotoje 2-oje nacionalinėje užkrečiamų ligų konferencijoje pasakojo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos
Klinikinių tyrimų skyriaus Bakteriologinių tyrimų poskyrio gydytoja dr. Jolanta Miciulevičienė, šiais laikais mirštama nuo atsparaus meticilinui auksinio stafilokoko sukeltų infekcijų.
2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita apie antimikrobinio atsparumo stebėsenos rezultatus rodo, kad mirštamumas nuo MRSA kraujo infekcijos yra yra 26 proc., o nuo meticilinui jautraus stafilokoko – 17 proc. Šiuo metu mirštamumas net nuo jautrių III kartos cefalosporinams enterobakterijų siekia 10 proc., o mirštamumas nuo atsparių enterobakterijų padidėja du kartus – iki 20 proc.
„Antimikrobinis atsparumas – tai grėsmė visuomenės sveikatai. Beje, įvairiose pasaulio šalyse situacija labai skiriasi. Geriausia situacija – Skandinavijos šalyse. Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsivysto antimikrobinis atsparumas, yra neteisingas ir labai dažnas antibiotikų vartojimas. Mat kai kurie gydytojai pacientams, sergantiems infekcinėmis ligomis, o infekcinė liga yra ir paprastas peršalimas, ypač jei serga vaikai, dažnai linkę iš karto skirti antibiotikus. Taip apsidraudžia jie patys – esą, o jei kas nors atsitiks. Mat infekcinė liga, kad ir gerokai visuomenę išgąsdinusi meningokokinė infekcija, gali prasidėti labai nekaltai – sloga, karščiavimu, gerklės skausmu“, - teigė specialistė.
Pasak pašnekovės, pagrindinis antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo lopšys – ligoninės. Mat jose vartojama daug antibiotikų, todėl bakterijos, norėdamos išlikti, mutuoja ir įgyja atsparumą. Žmogus, turėjęs sąlytį su gydymo įstaiga, gali tapti tokių bakterijų nešiotoju. Pasak tyrimų, 10 proc. žmonių, kurie yra kolonizuoti šių bakterijų, t. y. turi labai glaudų sąlytį su jomis, išsivysto infekcija, sukelta būtent šių antimikrobiniam gydymui atsparių bakterijų.
Kokios bakterijos yra pikčiausios?
Pasak J. Miciulevičienės, medicinoje nėra taip, kad yra piktos ir nepiktos bakterijos, viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto, jo gretutinių ligų. Todėl vienam žmogui ta pati bakterija nepavojinga, o kitam – mirtina.
„Kai mes kalbame apie antimikrobinį atsparumą, negalime apie jį kalbėti abstrakčiai. Tai nepastovus dydis, kuris gali keistis kasmet. Mat vienos bakterijos mutuoja ir įgyja atsparumą vaistams greičiau, kitos – lėčiau. 2007 m. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo registruota 660 pranešimų apie invazines infekcijas sukėlusias bakterijas ir kasmet šis skaičius vis didėja ir jau perkopė tūkstantį. Iš viso per 7 metus užregistruota apie 2500 Escherichia coli, 1900 auksinio stafilokoko, 712 Klebsiella pneumoniae bakterijų sukeltų kraujo infekcijų. Tai daugiausia problemų dėl atsparumo keliančios bakterijos“, - teigė pranešėja.
Beje, pasaulis dar prisimena gerokai išgąsdinusį patogeninės Esherichia coli bakterijos sukeltą infekcijos protrūkį Vokietijoje, kuris šešiolikoje pasaulio šalių susargdino apie 3800 žmonių ir nusinešė 48 gyvybes.
„Escherichia coli, kuri sukėlė protrūkį, pasireiškė viduriavimu, bet neišsivystė sepsis. Taigi žmonės mirė nuo kitos priežasties. Tačiau yra kitos E.coli, kurios gyvena mūsų žarnyne ir gali sukelti šlapimo ar pilvo organų infekcijas. Šios infekcijos retai, tačiau gali komplikuotis sepsiu (kraujo užkrėtimu), nuo kurio žmogus gali mirti. Gali būti ir taip, kad žmogus mirs todėl, kad jo imunitetas labai silpnas, bet jei infekciją sukėlė atspari antibiotikams atmaina, kurios gydymui netiks pirmo pasirinkimo antibiotikai, tikimybė numirti didesnė, nes tenka kalbėti apie uždelstą, pavėluotą, teisingą antibiotikų terapiją. Tik atlikus mikrobiologinį tyrimą galima sužinoti, kokia bakterija sukėlė infekciją ir koks jos jautrumas antibiotikams. Ne paslaptis, kad tokiems tyrimams daugelyje Rytų Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, dar taupoma, nes jie yra brangūs. Kita vertus, nežinia, kas brangiau – investuoti į tyrimus ir tinkamą ligonių priežiūrą, infekcijų kontrolės priemones ar mokėti pinigus už antibiotikus, kurie yra plačiai veikiantys ir labai brangūs. Pacientų, kuriems infekcijas sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, gydymas ligoninėms yra tikrai labai brangus“, - teigė medikė.
Specialistams nerimą kelia faktas, kad didėja infekcijų sukėlėjų atsparumas karbapenemams. Karbapenemai - tai rezervinė antibiotikų grupė, skirta gydyti atsparių įprastiniams antibiotikams mikroorganizmų sukeltas infekcijas.
Taip pat didėja bakterijų atsparumas III kartos cefalosporinams. Pavyzdžiui, net 40 proc. Klebsiella pneumoniae bakterijų yra jiems atsparios. Kaip nutiko, kad bakterijos jau tapo atsparios net naujos kartos antibiotikams? Pasak J. Misiulevičienės, priežastis ta pati – per daug vartojama plačiai bakterijas veikiančių antibiotikų.
Vardinti bakterijas, atsparias įvairioms antibiotikų grupėms, galima be galo. Procentai iš tiesų verčia sunerimti. Pavyzdžiui, nustatyta, kad 25 proc. pneumokokų atsparūs makrolidams bei toms10 proc. – penicilinui.
Gonorėja tapo atspari visiems esamiems antibiotikams
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, mikropasaulis yra daug senesnis už makropasaulį, todėl greitai keičiasi prisitaikydamas prie besikeičiančios aplinkos, kuri šiandien keičiasi daug greičiau nei prieš kelis šimtus ar tūkstantį metų.
„Taip pat pasikeitusi situacija dėl įvairių antimikrobinių medžiagų naudojimo, aplinkoje daugiau chemijos, galbūt radiacijos ir t. t. Pagaliau dėl vykstančios globalizacijos, pasikeitusio gyvenimo būdo neužtenka susitvarkyti tik savo kieme ir ramiai gyventi. Virusai nežino sienų, o migracija šiuo metu didžiulė, „geležinės užkardos“ nebėra. Ne veltui kuriasi pasauliniai moksliniai centrai, kurių tikslas – užkirsti kelią būsimoms grėsmėms, susijusioms su infekcinėmis ligomis. Jau esame susidūrę su rimtais iššūkiais – pandeminis gripas, E.coli bakterijos protrūkis. Kokios bus kitos grėsmės – sunku prognozuoti.
Pavyzdžiui, mes nežinome, kaip toliau elgsis Kinijoje atsiradusi paukščių gripo atmaina. Galima tik numatyti, kas gali įvykti, kai karštame klimate antisanitarinėmis sąlygomis žmonės toje pačioje troboje gyvena kartu su paukščiais. Tai palankios sąlygos peršokti virusui rūšinį barjerą. Taip pat labai grėsmingos žinios iš Ispanijos apie Ebolos virusą. Jei moteris iš tiesų užsikrėtė virusu tik du kartus užėjusi į palatą, tai kelia didžiulį nerimą. Nors poliomielitas Europoje buvo išnaikintas, matome, kad kai kuriose šalyse, kuriose nuo jo buvo paskiepyti ne visi vaikai, jis vėl cirkuliuoja. Laukinio poliomielito užkrato buvo rasta net Izraelio vandens nuotėkose. Jei visa šalies visuomenė paskiepyta, viskas tvarkoje, bet jei kad ir iš mūsų kas nors neskiepytas ten nuvažiuos ir turės kontaktą, o tokių vaikų jau turime per 10 tūkst., nėra jokios garantijos, kad nesusirgs“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, vaistams atsparią tuberkuliozės formą sukūrė patys žmonės, vaistus vartodami nedrausmingai.
„Dabar Lietuvoje turime vieną didžiausių sergamumų tuberkulioze Europoje. Lygiai toks pats principas galioja dėl neteisingo vaistų vartojimo ŽIV infekcijos atveju. Jau dabar yra atvejų, kai tenka skirti ne pirmo pasirinkimo vaistus, o iškart brangesnius. Japonai jau nustatė ir visiems esantiems antibiotikams atsparų gonorėjos štamą. Iki šiol ši liga net nebūdavo laikoma rimta, juokais ji būdavo vadinama „prancūziška sloga“. Kaip tai galėjo įvykti? Ogi labai paprastai. Pavyzdžiui, žmogus susirgo gripu, gydėsi antibiotikais, kurių visai nereikėjo, tuo metu užsikrėtė gonorėja, o bakterija gi nežino, kad tie antibiotikų likučiai skirti ne jam. Stengdamasis išlikti jis mutavo ir įgijo atsparumą vaistams“, - sakė S. Čaplinskas.
Labiausiai išplitusių infekcijų penketukas
Pasak jo, visa tai verčia susirūpinti, kad infekcinės ligos nebėra praeities problema, kaip manyta anksčiau, tačiau jos grįžta pačiu netikėčiausiu būdu. Kai buvo atrastas penicilinas, žmonija labai nurimo, kad visos infekcinės ligos bus išgydytos, tačiau šiuo metu jau reikia naujų vaistų, o tai ne taip paprasta. Naujų antibiotikų kūrimas užtrunka apie 20 metų.
„Mus gąsdina faktas, kad paskutiniai antibiotikai buvo sukurti seniai – prieš keliolika metų, o šiuo metu bandomi vos keli nauji vaistai. Tuo tarpu mikroorganizmų atsparumas esamiems antibiotikams vystosi kur kas greičiau. Jau dabar turime situacijų, kai infekcija nepasiduoda jokiems vaistams. Toliau tokių situacijų tik daugės, nes tobulėjant medicinai, paradoksas, daugėja sunkių ligonių su sudėtingomis operacijomis, daugybinėmis intervencijomis, ir jie ilgai guli ligoninėje bei joje užsikrečia įvairiausiomis infekcijomis. Taigi grėsmės tokios, kurios nežinia kada ir bet kam gali nutikti“, - tikino pašnekovas.
Specialisto teigimu, pagrindinės infekcijos, kuriomis suserga daugiausiai žmonių ir kurios atneša daugiausiai finansinių nuostolių, yra gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Toliau seka įvairios parazitozės, diarėjos, tačiau žmonės dažnai perserga jomis lengvesne forma ir net nepatenka į ligoninę bei į statistiką. Po to – tuberkuliozė, hepatitai, lytiškai plintančios ligos. Lietuvoje reikia nepamiršti ir erkių. Apie 600 žmonių per metus suserga erkiniu encefalitu, o šis absoliučiai daugumai žmonių palieka liekamuosius reiškinius, kai kuriems – labai sunkius. Laimo ligos atvejų – kelis kartus daugiau.