Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Vibrio bakterijų grėsmė gali būti ir prie Lietuvos krantų, mat šiomis dienomis Baltijos jūroje fiksuojama apie 20oC temperatūra, kuri ir yra palanki šioms bakterijoms veistis.
Vibrio bakterijos mėgsta šiltą ir šiek tiek sūrų vandenį, tad Baltijos jūra joms patinka. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė sako, kad tokia pat grėsmė tyko ir kai kuriose Juodosios jūros vietose, kai kur Viduržemio jūroje. Kitose jūrose druskos koncentracija didesnė, tad tokia aplinka šioms bakterijoms nėra palanki.
„Tai nėra naujiena ir sensacija, jau keletą metų Europos ligų kontrolės centras (ECDC) yra sukūręs šitą modelį, kur pateikia vandens temperatūrą ir įspėja apie galimybę daugintis Vibrio bakterijoms, – sakė G. Zagrebnevienė. – Šylant klimatui iškilo būtinybė parodyti visuomenei, kad yra tokia rizika. Anksčiau, prieš 20-30 metų tokio žemėlapio tikrai nebuvo." Apie vibriozę buvo žinoma, bet rizikos užsikrėsti Baltijos jūroje beveik nebuvo.
Žemiau pateikiame žemėlapį, kurį ECDC rodo liepos 30 dieną. Atnaujintą žemėlapį kasdien galite rasti paspaudę čia.
Medikė akcentuoja, kuo spalva žemėlapyje intensyvesnė, linkstanti į raudonumą, tuo didesnė galimybė, kad Vibrio bakterijos gali daugintis.
G. Zagrebnevienė sako, kad Lietuvoje nėra oficialių duomenų, kad žmonės buvo užsikrėtę Vibrio bakterijomis, mat kai kurių susirgimų gali nesieti su maudynėmis Baltijos jūroje.
„Tarkime, žmogus nesieja žaizdos, infekcijos su maudynėmis jūroje, nepasako savo gydančiajam gydytojui ir tai neužfiksuojama, – sako ULAC medikė.
– Žmonės nežino, kad ta infekcija gali būti susijusi su vibrioze, todėl informuojame žmones, kad atkreiptų dėmesį ir saugotųsi.“
Pasak G. Zagrebnevienės, pasaulio literatūroje yra aprašyta odos žaizdų, minkštųjų audinių atvejų, susijusių su Vibrio infekcija Baltijos jūros pakrantėse.
Vibrio rūšies bakterijos nustatomos bakteriologiniu būdu, Lietuvoje tokia galimybė yra Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.
Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.
Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi. Pastarieji padariniai, sako medikė, reti, tačiau, kaip žmogaus kūnas sureaguos į bakterijos, priklauso nuo daugybės faktorių.
„Kokios bus užsikrėtimo pasekmės, priklauso nuo žmogaus organizmo, sveikatos būklės, nuo amžiaus, ar jis neserga kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat nuo to, koks kiekis bakterijų pateko į organizmą, – sako medikė.
– (Dėl galūnių amputavimo – DELFI) panašiai atsitinka ir po nušalimų ar nudegimų: jei miršta odos audiniai, tai atliekama galūnės amputacija tam, kad infekcija ir numirę audiniai nepatektų į kraujotaką ir nesukeltų žmogui mirties. Taip tiesiog gelbstima žmogaus gyvybė.“
Jei užsikrėtimas bakterija atsiperka gastroenteritu, infekcija gali praeiti ir be gydymo, per 3 dienas, taikant skysčių atstatymą. Sunkesniais atvejais, arba, pavyzdžiui, jei žmogaus silpnas imunitetas, jis serga kitomis lėtinėmis ligomis, gali būti taikomas ir antibakterinis gydymas.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:
- valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres;
- plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis;
- neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais;
- plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis;
- dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.