Brailio raštas, kurį pirštais skaito neregiai, sukurtas seniau, tačiau knygos yra didžiulės, jas neštis namo, pagaliau vartyti - gan sudėtinga. Prieš 50 metų pasiūlyta pasinaudoti vis tobulėjančiais garso įrašų aparatais ir neįgaliesiems garsinti knygas. Tai buvo milžiniška pagalba neregiams, norintiems šviestis, mokytis, mėgautis grožine ir moksline literatūra.
Bėgant metams garso knygų vis daugėjo, jos pritaikytos prie tobulėjančių garso atkūrimo aparatų. Jeigu prieš 50 metų tokios knygos buvo įskaitomos į gremėzdiškų juostinių magnetofonų juostas, tai dabar jau jų galima klausytis ir mp3 formatu. Kai kurie garso įrašymo ir atkūrimo aparatai neregiams yra kompensuojami, taigi, garso knygų įsigyti ir mėgautis literatūros kūriniais gali kiekvienas neregys.
Tai pastaraisiais metais palengvinta dar labiau - už garsines knygas nereikia mokėti autorinio mokesčio. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu knygą įsigyja būtent neregys ar tokia specializuota biblioteka.
Garsinės knygos yra įgarsinamos profesionalių skaitovų, taigi, jų kokybe niekas neabejoja. O pasirinkimas - nuo eilėraščių iki romanų bei mokslo populiarinimo literatūros.
Šiaulių aklųjų ir silpnaregių bibliotekoje šią dieną surengta pačių neregių atidaryta paroda. Moterys sukūrė šilkografijos technika išmargintus šalikus. Specialiai parinkus dažymo metodiką ir techniką, net visai nereginti kūrėja galėjo sukurti įspūdingus šalikus. Sudėtingus piešinius perkelti ant šilko padėjo asistentai.
Tiesa, neregiai turi pastabų sveikųjų visuomenei. Šiauliuose, prie neįgaliųjų kultūros centro, bibliotekos, net poliklinikos yra įrengti specialūs stovai bei turėklai, kuriuos liesdami aklieji gali patekti į norimas patalpas, tačiau takelis labai duobėtas. Ne vienas skundėsi, kad dabar, kai duobės pilnos vandens, į biblioteką ar pas gydytoją tenka ateiti sušlapus kojas.