Apie skydliaukės hormonų svarbą, dažniausius negalavimus ir kaip juos pažinti, kalbamės su Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu Urbanavičiumi.
Neretai tenka išgirsti skydliaukę vadinant antrąja širdimi. V. Urbanavičiaus teigimu, netikslu reitinguoti organus pagal svarbą, tačiau skydliaukės vaidmuo – gyvybiškai svarbus.
Dar iki žmogaus gimimo skydliaukė labai svarbi ne tik vaisiaus augimui ir vystumuisi, bet ir smegenų bei intelekto formavimuisi. Jei vaikas gimsta su skydliaukės veiklos defektais ir jie laiku nenustatomi, jis augs nepilnavertis ir protiškai atsilikęs“, - pasakojo Santariškių klinikų specialistas.
Jo teigimu, reikia nepamiršti, kad skydliaukė gamina hormonus, kurie tiesiogiai dalyvauja visose medžiagų apykaitos grandyse – riebalų, angliavandenių, augimo, palaikant ląstelių elastingumą. Dėl vienų ar kitų priežasčių nutrūkus hormonų gamybai, visos šios grandys sutrinka.
„Visos žmogaus funkcijos lėtėja, jis patenka į skydliaukės nepakankamumo krizę galiausiai, jei niekas nedaroma, miršta. Tai yra laipsniškas procesas, užtrunkantis savaites, mėnesius, tačiau kraštutiniais atvejais taip gali nutikti“, - perspėjo V. Urbanavičius.
Atvejis, nustebinęs ir labiausiai patyrusius medikus
Turbūt vizualiausias skydliaukės sutrikimų – endeminis gūžys.
„Gūžys – tai skydliaukės padidėjimas, dar vadinamas struma. Dažniausiai šis pokytis įvyksta dėl jodo trūkumo, kuris pasitaiko gana dažnai. Jodas – tai mikroelementas, kuris aktyviai naudojamas skydliaukės hormonų sintezei. Organizmas per virškinamąjį traktą iš aplinkos pasiima tiek, kiek jo reikia. Todėl svarbu, kad jodo būtų pakankamai mus supančioje aplinkoje. Pasaulyje yra labai daug deficitinių jodo vietų. Ši jodo šaltinio garantija kiekvienam yra visuoemenės sveikatos problema. Europoje ši problema sprendžiama pasitelkiant druskos jodavimo programą“, - sakė endokrinologas.
V. Urbanavičius pabrėžė, kad Lietuvoje jodo teoriškai turėtume gauti pakankamai, tačiau gūžys – ganėtinai dažna patologija, ypač tarp moterų.
Atrodė, kad žmogus gyveno kur nors labai nuošaliai, kur nėra gydytojų, tačiau ši moteris – vilnietė. Įkalbėjome ją operuotis. Po operacijos moterį buvo sunku pažinti – kaklas atrodė visiškai kitaip, gražiai“, - operacijos rezultatais džiaugėsi medikas.
Akys – ne tik sielos veidrodis
Skydliaukės sutrikimus išduoda ne tik kaklas. Endokrinologas dėmesį atkreipia ir į akis.
„Skydliaukės ligų yra įvairių. Viena jų paveikia ir akis – suaktyvėjus skydliaukei, keičiasi žmogaus veidas, jo akys pasidaro didėjančios. Tai - Greivso oftalmopatija. Šis išoriškai matomas pakitimas labiau būdingas moterims. Šis negalavimas pacientams sukelia daug nepatogumų – prastėja regėjimas, akys tampa jautresnės, ašaroja, dažnėja širdies plakimas, neretai krinta svoris, žmogus prakaituoja ir t.t. Simptomų stiprumas yra individualus, priklauso nuo ligos eigos“, - sakė Santariškių klinikų specialistas.
Kitas kraštutinumas – sumažėja skydliaukės veikla, pagaminama mažiau hormonų, reikalingų medžiagų apykaitai palaikyti.
„Trūkumas po truputį progresuoja. Toks žmogus pamažu tampa mieguistas, jo oda sausėja, atsiranda šalčio baimė, jis tampa vangus, prastėja atmintis, tačiau viskas vyksta laipsniškai. Žmogui sunku susikoncentruoti, jis gali miegoti ir dieną, ir naktį. Iš pradžių žmogus adaptuojasi, nesureikšmina pokyčių, tačiau vėliau jie tampa akivaizdūs ir išoriškai. Kolegos bei artimieji ima pastebėti“, - sakė jis.
Jei didėja pati skydliaukė, o jos veikla nepakinta, skundų gali ir nebūti.
„Tačiau patyręs endokrinologas į pasaulį žvelgia pro savo profesinę prizmę ir jei pastebi, pavyzdžiui, kokios laidos dalyvį, numano, kad jo skydliaukė padidėjusi, kad galbūt sutrikusi hormonų pusiausvyra.
Pasitaiko ir ūminių susirgimų, kai aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų, pavyzdžiui, gripo, kartais labiau pažeidžiama ir skydliaukė. Ją ima skaudėti, žmogų kamuoja bloga savijauta. Yra ir piktybinės skydliaukės ligos, kurios iš pradžių nesukelia jokių simptomų. Tada ją gydytojai aptinka atsitiktinai. Tokių susirgimų visame pasaulyje padaugėjo“, - teigė specialistas.
Maža skydliaukė – ne bėda
DELFI skaitytoja Lina teiravosi, ar jai verta sunerimti, jei jos skydliaukė mažesnė nei įprastai. Merginos gydytojas informavo, kad jos skydliaukė perpus mažesnė, nei turėtų būti, tačiau hormonų veikla esą vyksta normaliai. V. Urbanavičiaus teigimu, skydliaukės veikla priklauso ne nuo jos dydžio.
„Anatominis skydliaukės dydis varijuoja, priklausomai nuo daugelio faktorių – lyties, amžiaus. Vien iš dydžio spręsti apie šios liaukos veiklą ne visada galima. Tiesa, dažniausiai kreipiamasi dėl padidėjusios skydliaukės. Teoretiškai, skydliaukė gali būti ir sumažėjusi, gali jos ir visai nebūti, tačiau tai jau nebe norma, o patologija.
Kalbant apie mažesnę skydliaukę, orientuojamės ne į jos dydį, o į funkciją, į tai, kaip ji veikia – ar skydliaukė patenkina organizmo poreikius, ar gamina pakankamai hormonų, kurie gyvybiškai svarbūs įvairioms medžiagų apykaitos funkcijoms palaikyti“, - sakė medikas.
Skydliaukės funkcionalumą galima nustatyti keliais būdais.
„Pirmiausiai, tai galima įvertinti kliniškai – ką žmogus sako, kaip jaučiasi, kokie simptomai, tačiau toks metodas yra labai netikslus ir subtilių nukrypimų nustatyti nepadeda.
Tikslus būdas – matuoti skydliaukės hormonus kraujyje. Turbūt tai ir padarė skaitytoja, kurios skydliaukė mažesnė nei įprastai. Tačiau jei keleto pagrindinių hormonų kiekis yra normalus, reguliaciniai mechanizmai nesutrikę, galima drąsiai teigti, kad viskas yra gerai“, - skaitytoją nuramino pašnekovas.
Hormoninės kontracepcijos įtaka skydliaukei
Kadangi skydliaukės ligomis moterys serga keliskart dažniau nei vyrai, natūraliai kyla klausimas, ar vartojama hormoninė kontracepcija gali sutrikdyti skydliaukės veiklą.
„Kontraceptiniai preparatai per jų vartojimo istoriją keitėsi. Medicina nestovi vietoje. Nuolat ieškoma preparatų su mažesniais šalutiniais poveikiais. Bendrąja prasme, jei kontracepcija naudojama saugiai, pagal gydytojo nurodymus ir rekomendacijas, tiesioginio poveikio, sutrikdančio skydliaukės veiklą, nėra.
Tačiau jei žmogus turi polinkį vienoms ar kitoms skydliaukės ligoms, sutrikimo rizikos atmesti negalima. Labiau įsivaizduoju kitą situaciją – jei kontraceptikai vartojami drauge su vaistais, reguliuojančiais skydliaukės veiklą, viską reikėtų suderinti“, - patarė V. Urbanavičius.