„Kaip pavyzdys – vaistinė turi vieną pakuotę, bet pacientui išrašyti vaistai 6 mėnesiams, tai yra 6 pakuotės. Stengiamės gauti likusias pakuotes iš kitų filialų, kad padengtume skolą pacientui“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė.
Trūksta vaistų diabetui, onkologinėms, nervų sistemos ir psichikos ligoms gydyti. Pasak vaistininkės, trūksta ir kompensuojamųjų antibiotikų, ypač vaikams. Tiesa, yra nekompensuojami antibiotikai, bet už juos pacientams reikia mokėti. Pastebimas ir antidepresantų trūkumas.
Lietuvos vaistų gamintojai sunerimę, pasak jų, netrukus vaistų gali dar labiau pritrūkti, jie brangs. O kainų pokyčius neva lems Europos Sąjungos direktyva, vaistų gamintojus įpareigosianti susimokėti už aplinkos taršą.
„Gali būti tokia situacija, kad patiems gamintojams nebeapsimokės gaminti vaistų, tai sukels dar didesnį jų trūkumą“, – sakė vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė.
Visoje Europoje planuojami nuotekų valymo sistemų atnaujinimai, direktyva skelbia, kad didžiausios teršėjos, tai yra kosmetikos ir farmacijos įmonės, šiuos darbus turės finansuoti.
„Daliai kitų sektorių jau dabar yra taikoma atsakomybė ir privalomas valymas, čia jau yra ketvirtinis, tai reiškia dar papildomas valymas“, – kalbėjo Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.
Direktyvai priešinosi 16 Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, esą neįvertintas poveikis kainodarai ir vaistų prieinamumui. Didžiausia rizika prarasti generinius vaistus. Pasak G. Voverienės, jie naudojami vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų gydymui, tarp jų yra ir antibiotikai, vaistai nuo diabeto. 9 iš 10 kritinių vaistų yra generiniai.
Didžiausia našta, pasak farmacijos atstovų, tektų mažosioms valstybėms, kurių nuotekų sistema prastai išvystyta. Aplinkos ministerija jau kreipėsi į Europos Komisiją.
„Prašoma, kad Europos Komisija nustatytų vienodą principą, kaip gamintojo prievolę ir atsakomybę taikyti, kad nesutriktų vaistų tiekimas ir labai stipriai nepabrangtų būtini vaistai“, – kalbėjo A. Žilinskienė.
Lygiagretaus vaistų importo asociacijos teigimu, Lietuva nepakankamai išnaudoja lygiagretų importą, per retai esant trūkumui įsiveža iš kitų šalių Lietuvoje neregistruotą, bet Europos Sąjungoje naudojamą vaistą. O šalies kainodara ir ribojimai importuotojams nepatrauklūs.
„Valstybė matydama, kad Europos Sąjungos reikalavimai kels iššūkius, didins kaštus, turėtų imtis priemonių ir naikinti barjerus, kuriuos kitos Europos Sąjungos šalys yra panaikinusios“, – sakė Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas Donatas Parulis.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad kainodaros pakeitimas šaliai dabar per daug kainuotų.
„Mes kalbame apie 10 ir daugiau milijonų eurų, kurie turi būti numatyti PSDF biudžete, tačiau biudžetas jau suplanuotas ir jame tokie pinigai nenumatyti“, – teigia Sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius.
Miesto nuotekų valymo direktyva įsigalioja nuo gruodžio, per 30 mėnesių valstybės narės ją turi perkelti į valstybės aktus.
LNK Žinių reportažą rasite čia: