Vaisto pakeitimas prišaukė gretutinę ligą
Žvyneline Brigita sirgo ir anksčiau, tačiau suvartojus reikiamus vaistus, liga nurimdavo. Nuo pernai metų liepos 1 dienos, kai pasikeitė Kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir jame neliko dalies iki tol daugybės pacientų vartotų medikamentų, 24-erių moteris vakarais ėmė justi nepakeliamą niežulį. Visą kūną apėmė raudonos dėmės, kurių nepavyko kontroliuoti. Brigita mano, kad tai būtent dėl pakeisto vaisto nuo epilepsijos.
„Pacientai, kurie iki tol vartojo vaistus, pernai liepos 1 dienos buvo išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistų kainyno, nes nepateko į pigiausių vaistų kainyną. Dėl vaistų, kuriuos jie buvo priversti vartoti, jie patyrė labai rimtus šalutinius poveikius“, – aiškino Seimo narys Mykolas Majauskas.
Su šiuo nepatogumu vilnietė gyvena beveik metus. Ir tokių kaip ji – ne vienas, o šalutiniai poveikiai gali būti ir dar rimtesni.
„Kai vakare išgeriu visą tabletę, man pradeda niežėti visą kūną, žvyneline aš sirgau ir anksčiau, bet dabar ji išplito po visą kūną. Būdavo, kad pasireikšdavo, bet pavartojus vaistus išnykdavo, bet kokia yra dabar, nebuvo“, – pasakojo Brigita.
Jei kas mėnesį moteris ryžtųsi pirkti anksčiau vartotą vaistą, jai reikėtų išleisti apie 50 eurų, kai iki Kainyno pakeitimo užtekdavo 6 eurų.
Dėl šios priežasties šalyje vaistai, kuriuos iki pernai liepos vartojo didelė dalis pacientų, apskritai dingsta iš vaistinių ir tampa vis sunkiau įsigyti medikamentą pilna kaina. Štai Brigitai tinkančio vaisto Vilniuje galima nusipirkti tik dvejose vaistinėse.
Tokių kaip Brigita Lietuvoje yra ne vienas tūkstantis. Iš viso šalyje epilepsija serga apie 28 000 pacientai. Kai kurie iš jų gauna apie 200 eurų neįgalumo pašalpą, tačiau neretai visą ją reikia išleisti iki šiol vartotiems vaistams. Priklausomai nuo paciento būklės, iki šiol vartotiems vaistams išleisti gali tekti ir apie 500 eurų. Epilepsija sergantieji šalyje dali dirbti tik kai kuriuos darbus, tačiau darbdaviai į šią diagnozę žiūri labai atsargiai – mano, kad epilepsija sergantis žmogus kenčia nuo sunkiausios būklės – nuolatinių priepuolių, bijo, kad taip bus išgąsdinti klientai. Darbdaviai dėl ligos diagnozės darbuotojo atleisti negali, tačiau sukuria aplinkybes, kad darbuotojas išeitų savo noru.
„Kai pasakai, kad sergi epilepsija, darbdaviai pasimeta, įsivaizduoja sunkiausią formą, tai tiesiog pasako, kad mes jums paskambinsime arba pasako, kad galiu išgąsdinti klientus, todėl negalėčiau su jais dirbti“, – pasakojo Brigita. Kiti pacientai tokiu atveju nusiperka pažymą, kuri įrodo tariamą jų sveikumą.
Šalutiniai poveikiai – ne tik dėl naujo vaisto
„Pagal esamą tvarką gydytojas išduoda kitus vaistus, nei iki šiol, pacientamss pablogėja sveikata, jiems svaigsta galva, juos kamuoja daug priepuolių. Kiti važiavo į Lenkiją pirkti vaistų, o Lenkijoje vaistų nebeparduoda su lietuviškais receptais, – sakė VUL Santaros klinikų profesorė Rūta Mameniškienė.
– Mūsų netenkina nuo praeitų metų liepos mėn. priimta kompensavimo tvarka, kai pacientui kas tris mėnesius keičiasi vaistas. Galiausiai mes nebežinome, kokį vaistą pacientas galės pasirinkti kaip kompensuojamą. Gydytojas šioje vietoje nedalyvauja, pacientas neturi teisės primokėti už vaistą, jei Valstybinė ligonių kasa (VLK) dengtų bazinę vaisto kainą. Mes siekiame, kad pacientui būtų galimybė tęsti tą patį vaistą visą laiką, kuris jam tinka, jam primokant prie bazinės kainos tą viršų, jei pacientas apsisprendžia jį vartoti. Jei priepuoliai nesikartoja, tai kiekvienas norėtų ir toliau tęsti tą patį vaistą.“
Profesorė sako, kad generinių vaistų veiklioji medžiaga yra ta pati kaip ir originalaus, tačiau gali būti nežymus jos skirtumas. „Gali keistis pridėtinės medžiagos, kai kada jos gali alergizuoti, gali sukelti šalutinį poveikį, – sakė gydytoja.
– Pacientas, kas mėnesį gaudamas skirtingą vaistą, skirtingą tabletės dydį, formą, jis nebesusigaudo, kaip vaistą vartoti. Mes turime tokių atvejų, kai būklė pablogėja ne dėl to, kad vaistas pakeistas kitu, bet dėl to, kad gavus krūvą naujų tablečių žmogus nebesugeba jų vartoti kaip reikėtų. Mes nenorime, kad visi originalūs vaistai būtų grąžinti, mes norime, kad pacientas galėtų tęsti gydymą vaistu, kuris jam padėjo, kad jis nebūtų priverstas kas tris mėnesius keisti.
Jei pacientui vaistas tinka, mes nesiūlome jo keisti originaliu, bet tęsti tą, kuris yra efektyvus. Didžiausia rizika – priepuolių sugrįžimas, jeigu jų nebuvo.“
Sutaupoma tik kai kuriais atvejais
SAM sako, kad sukuria tvarką, kad Lietuvos ligoniai vaistus pirktų tik pigiausius, kad būtų sutaupytos jų išlaidos. Visgi, patirtis rodo, kad sutaupo toli gražu ne visi.
„Labai aiškiai matosi, kad tie visi bandymai taupyti arba mažinant vaistų kainas, turi ne tik teigiamą pusę, šeimos išleidžia mažiau, bet turi ir kitą – šalutinį neigiamą poveikį, – pastebi Seimo narė Aušra Maldeikienė.
– Kai kurie žmonės, sergantys epilepsija ar kitomis ligomis, negali vartoti tų vaistų, kurie yra pigesni, dėl to jie gali net ir netekti darbo. Tada žmogus atsiduria sunkioje socialinėje padėtyje, jis valstybei kainuoja papildomas išlaidas socialinei paramai, nedarbo pašalpoms, o namų ūkiams tai gali tapti dar viena papildoma našta. Sakant, kad sumažėjus priemokai šeimos labiau sutaupo, tai teisinga tik tuo atveju, jeigu tinka vaistais. O jei netinka, tai šeima išleis dar daugiau, nes vaisto reikės ieškoti Lenkijoje ar kur kitur, arba tiesiog daugiau mokėti Lietuvoje.“
SAM atstovai nedalyvavo pirmadienį vykusiose diskusijoje ir spaudos konferencijoje, skirtoms Epilepsijos dienai paminėti ir šia liga sergančiųjų problemos nagrinėti. Valstybei atstovavo VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus. Jis pacientams suteikė vilties – nuo liepos 1 dienos bent dalis epilepsija sergančiųjų turėtų pajusti teigiamų pokyčių, taip žada ministerija.
„Džiaugiamės, kad SAM išgirdo, labai tikimės, kad sprendimai bus priimti anksčiau, o ne vėliau, šiandien turime pažadą nuo liepos 1 d., galbūt tai padaryti pavyktų ir anksčiau“, – sakė Seimo narys Mykolas Majauskas.
– Sugrąžinimas į bendrą Kainyną, tų vaistų, kurie būna paskirti gydytojų, ir individualiai atitaikyti pacientui, kad tų priepuolių būtų mažiau. Kartais tie vaistai būna brangesni, bet jie geriau tinka pacientams. Skirtumas yra pakankamai reikšmingas, kalbant apie šalutinius poveikius.“
Pateikiame viceministrės Kristinos Garuolienės komentarą:
„Suprantame, kad kai kurie pacientai yra įpratę gydytis konkretaus gamintojo vaistais. Vis tik svarbu žinoti, kad gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne pakuotė ar tabletės spalva.
Pagrindinis Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetas visuomet yra pacientas, dėl to yra dirbama ir stengiamasi. Nei viena veiklioji medžiaga iš Kompensuojamųjų vaistų kainyno nebuvo išbraukta, priešingai, į jį nuolatos įtraukiamos naujos veikliosios medžiagos, kad vis daugiau pacientų turėtų galimybę gauti jiems reikiamą gydymą, – sakė viceministrė.
– Jeigu vaistą gamina keletas gamintojų, į Kainyną įtraukiami tie, kurie laimi kainos konkursą ir pasiūlo mažiausią kainą. Praktika rodo, kad šį kainos konkursą gali laimėti tiek pasibaigusio patento, tiek generiniai vaistai ir atvejų yra įvairių. Be to, visi vaistai, tiek generiniai, tiek pasibaigusio patento yra gaminami jiems keliant aukščiausius kokybės standartus, tad visi į Lietuvą tiekiami vaistai yra vienodai kokybiški.
Gydytojas, skirdamas vaistus įvertina paciento sveikatos būklę, vaistų poveikį, sąveikas ir nusprendžia koks gydymas pacientui yra tinkamiausias. Vaistus gydytojas skiria nurodydamas bendrinį vaisto pavadinimą, o pacientas vaistinėje išsirenka konkretų vaistą. Atkreipiame dėmesį, kad yra numatyta keletas išimčių, kada gydytojas gali pacientui skirti konkretaus gamintojo vaistus, pvz., kai skiria biologinius (pvz., insulinus), vardinius vaistus."
Gruodžio 14 dieną prie Seimo vyko piketas: