Trečio kurso pabaigoje 21-erių mergina jautėsi pavargus, bet tikėjosi po sesijos atsigauti kaime. Sveikata nestiprėjo. Ant kūno vis atsirasdavo mėlynių. Mama net juokavo, kad atrodo kaip vaikas – visa apsidaužiusi.
„Matyt, tai buvo ligos požymis, bet aš nesupratau. Į polikliniką nuėjau tik rugsėjo pradžioje, grįžusi į Vilnių, kai nubudusi vieną rytą ant kojos ir rankos pastebėjau smulkiomis mėlynėmis nubertus plotus. Supratau, kad taip užsigauti tikrai neįmanoma, nes jos buvo labai mažytės“, - DELFI pasakojo V. Kavaliauskaitė.
Skubų kraujo tyrimą padarę gydytojai iš karto pasakė, kad yra kažkokia kraujo liga ir patarė iš karto vykti į Santariškes.
„Išėjau į parkelį prie poliklinikos ir pradėjau verkti - net neįsivaizdavau, kur tos Santariškės. Maišėsi dangus su žeme“, - prisiminė.
Tyrimai parodė, kad jai - aplastinė anemija. Gydytojai užsiminė apie kaulų čiulpų transplantaciją.
„Viskas skambėjo kaip filme, nes tą žodį irgi buvau girdėjusi tik per televiziją. Gerai, kad žmogus taip sutvertas - kritiniu metu protas priima tik dalį informacijos. Kita dalis tarsi blokuojama. Jei viską iki galo suprastum, gal ir nepakeltum“, - mano DELFI pašnekovė.
Suvažiavo artimieji
Tą pačią savaitę Virginija ligoninėje pamatė visą suvažiavusią šeimą – tris brolius, dvi seseris, tėvus.
„Galvojau, kas čia atsitiko, bet visiems padarė tyrimus ir gana greitai sužinojome, kad man tiks vieno iš brolių kaulų čiulpai. Tai buvo pergalė. Labai visi džiaugėmės. Visus septynerius metus, kol sirgau, neapleido žinojimas, kad jei kas – yra išeitis. Tai didžiulė dovana, kai pagalvoji, kad yra žmonių, kurie laukia ir kuriems nerandama tinkamo donoro“, - kalbėjo Virginija.
Prieš transplantaciją broliui apie 10 dienų reikėjo į pilvo paodį leistis vaistus, skatinančius kamieninių ląstelių koncentraciją. „Man tuo metu buvo atliekama kraujodarą naikinanti chemoterapija. Paskui broliui iš vienos rankos ėmė kraują, aparato pagalba atskyrė kamienines ląsteles ir likusį kraują per kitą veną grąžino“, - pasakojo Virginija.
Po procedūros pas ją grįžęs brolis pasakojo, kad viskas buvo paprasta, tik reikėjo ramiai pagulėti. Jokio neigiamo fizinio pojūčio, kad skaudėtų, pjautų ar būtų kažkas baisaus.
Žiūrėdama į lašančią gyvybę negalėjo sutramdyti ašarų
Paklausta, koks jausmas gyventi su brolio krauju, V. Kavaliauskaitė sakė: „Labai keistas. Kai trasplantacijos metu žiūrėjau į tą lašančią gyvybę, negalėjau sulaikyti ašarų – suvoki, koks tai svoris, tu realiai gauni kito žmogaus gyvybę, tai, ko negali įsigyti už jokius pinigus. Nenupasakojamas jausmas žinoti, kad su kito žmogaus pagalba tu gali gyventi“.
Dabar Virginija dirba Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Moko vaikus rašytinės anglų kalbos. Pasveikusi nuo aplastinės anemijos, įsirašė į bendrijos „Kraujas“ ambasadorius – jeigu kokiam nors žmogui, susirgusiam šia liga, reikia pagalbos ar palaikymo, ji visada pasiruošusi padėti.
Ji buvo klausiama įvairių dalykų, nuo to, kaip jautėsi per chemoterapiją, iki kaip vyksta transplantacija, per kiek laiko viskas prigyja, kas padėdavo, kai būdavo bloga.
Septyneri ligos metais Virginijos charakterio ar įpročių nepakeitė, tačiau stipriai pakoregavo požiūrį į gyvenimą: „Susirgęs supranti, kad gyvenimas – absoliuti vertybė ir kad nereikia taupyti dėmesio, šilumos, pagalbos kitiems žmonėms. Ta patirtis atveria širdį, nes jeigu tu gavai, ir pats turi duoti“.
Vienintelė galimybė išgyti
„Susirgus aplastine anemija kaulų čiulpai nebegamina normalių kraujodaros ląstelių“, - Virginijos atvejį komentavo gydytoja hematologė Rita Čekauskienė. - 2004 metais nustačius ligą merginai buvo pradėtas imuninę sistemą slopinantis gydymas. Jis davė trumpalaikį efektą, dėl ligos kartojosi sunkios infekcijos, tekdavo perpilti įvairius kraujo komponentus“.
Pacientė ilgokai nesiryžo kaulų čiulpų transplantacijai, tačiau pakeitė nuomonę, įvertinusi didelę bet kada galinčio prasidėti kraujavimo riziką, nes kraujyje stigo trombocitų. Dėl neutrofilų trūkumo bet kada galėjo prasidėti infekcija.
Kaulų čiulpų transplantacija buvo atlikta jos brolio kamieninėmis ląstelėmis.
„Pacientų, kurie serga nepiktybinėmis kraujo ligomis, kaip sirgo Virginija, prognozė yra gera, - pasakojo R. Čekauskienė. - Po transplantacijos pacientė sveiko, šiuo metu jos kraujo rodikliai patenkinami. Ji sveika, tačiau periodiškai tikrinasi, ar kraujodara vis dar donorinė. Taip ir yra – ją palaiko sveikas, geras brolio kraujas“.
Atvejais, kai organizmas negamina kai kurių ar viso komplekso imuninių ir kraujo ląstelių, kaulų čiulpų transplantacija - vienintelė galimybė išgyti.
Kuo daugiau brolių ir seserų, tuo geriau
Tikimybė, kad paciento brolis arba sesuo gali būti giminingas kalų čiulpų donoras, siekia 25 proc. Pasak daktarės, žmogaus leukocitiniai antigenai, pagal kuriuos nustatomas donoro tapatumas recipientui, yra po puselę paveldimi iš tėčio ir mamos.
Ar iš artimųjų rato pavyks rasti donorą, priklauso nuo brolių ir seserų skaičiaus. Kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė rasti tinkamą.
„Kartais žmones glumina žinia, kad tėvai, pusbroliai, pusseserės ir kiti giminaičiai negali būti kaulų čiulpų donorais. Taip yra dėl to, kad tėtis ir mama visuomet bus tik pusiau tapatūs“, - atkreipė dėmesį registro vadovė.
Mamos ir tėčio antigenų sutapimas įmanomas tik visiško atsitiktinumo dėka. Kuo tolimesnis giminaitis, tuo mažesnė tikimybė, kad galės būti tapačiu kaulų čiulpų donoru, todėl tirti plačias gimines nėra prasmės, nebent išimtiniais atvejais, kai žmogui niekaip nepavyksta rasti tinkamo negiminingo donoro.
Renkasi iš 24 milijonų
„Pagal leukocitinius antigenus – specifinę sistemą, kuri žmoguje skiria svetimą nuo savo, svarbu rasti kuo tapatesnį donorą. Turime organizmą pergudrauti ir persodinti pacientui sveiko žmogaus kaulų čiulpus, kurie turi lygiai tą patį žmogaus leukocitinių antigenų kodą, kad ligonio organizmas jį priimtų kaip savą. Taigi, tapatumas labai svarbus“, - pabrėžė DELFI pašnekovė.
Donoro paieška paprastai pradedama tik nustačius diagnozę, kai žinoma, kad gali prireikti transplantacijos. Kai kurių ligų atveju skubiai rasti tinkamą donorą – ypač svarbu. Paieškai turimas mėnuo ar du. Jeigu tai piktybinė liga, pacientas prieš tai turi gauti chemoterapiją, nes kaulų čiulpų transplantacija atliekama tik pasiekus remisiją.
Pasak gydytojos, būna atvejų, kai konkrečiam pacientui nepavyksta rasti tinkamo kaulų čiulpų donoro, nors pasauliniame registre jų yra per 24 milijonus. Pas mus tokių pacientų yra apie 5 proc.
„Šalyse, kur populiacija labai heterogeniška, susimaišę daug etninių grupių, rasti tapatų donorą dar sunkiau. Pas mus donoro neradimo procentas – vienas mažiausių, tačiau per metus 1-2 pacientams vis tik nepavyksta rasti donoro. Nepaisant to, paiešką tęsiame ir yra buvę, kad sėkmingai, nes pasaulinis registras nuolat pasipildo“, - sakė registro vadovė.
Kviečia jaunus
Donorų įtraukimo į registrą tyrimai sudėtingi ir brangūs. Į jį įtraukiami ne vyresni kaip 35 metų amžiaus žmonės, nors donuoti galima iki 55 metų, o giminingiems donorams iš viso nėra amžiaus cenzo.
„Į registrą įtraukiame tuos, kurie sutinka donuoti kaulų čiulpus - bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, lyties, socialinio sluoksnio. Toks donorystės principas visame pasaulyje. Gaila, bet atsiranda žmonių, kurie nori padėti tik konkrečiam pacientui, tik vaikams ar tik mamoms, turinčioms mažų vaikų. Tokių į registrą netraukiame“, - pabrėžė gydytoja hematologė.
Į registrą taip pat netraukiami piktybinėmis ligomis sergantys žmonės, sergantys hepatitais, turintys ŽIV, taip pat sergantys jungiamojo audinio ar nervų sistemos degeneracinėmis ligomis, turintiems inkstų, kepenų, širdies, plaučių ligą, kuri sukėlė to organo nepakankamumą ir priklausantys rizikos grupės asmenims.
Pernai pasinaudojant Lietuvos kaulų čiulpų donorų registru buvo atliktos 9 efektyvios donacijos.
Gydytojai pastebi, jog žmonės vis sąmoningesni ir geranoriškesni: Paskambinus ir pranešus, kad jie gali tikti kaip donorai, dauguma mielai atvyksta papildomiems tyrimams. „Tai labai svarbu, nes kiekvieną kartą kai matome, jog registre yra potencialus donoras, o jis atsisako donuoti, žlunga dar viena viltis išgelbėti žmogų“, - pabrėžė R. Čekauskienė.
Kaulų čiulpus persodina ne tik sergantiems piktybinėmis ligomis
Šiemet medikai pradėjo naudoti elektroninę donorų paieškos sistemą, jungiančią didžiuosius pasaulinius registrus ir padedančią greičiau bei efektyviau ieškoti donorų.
Apie du trečdalius alogeninių transplantacijų, kai pacientui transplantuojamos kito žmogaus kamieninės kraujodaros ląstelės, atliekama ūmia mieloleukemija sergantiems žmonėms. Tai viena iš indikacijų, kai transplantacija akivaizdžiai pagerina išgyvenamumą ir pacientus reikia transplantuoti.
Šis gydymo būdas taip pat taikomas ūmios limfoleukemijos, displastinio sindromo atveju. Alogeninė transplantacija taikoma ir tuomet, kai sutrinka pacientų kraujodara, nors liga nėra piktybinė.
Kur rasti „BeGood“ palapinę
Liepos 11-12 dienomis bendrija dalyvaus Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime Prienuose, Visuomenės harmonizavimo parke. Rugpjūčio 24-ąją norintys tapti kaulų čiulpų donorais laukiami penktajame Velomaratone. Rugsėjo 14 d. „BeGood“ palapinę bus galima išvysti Vilniaus maratone.
„Smagių renginių šurmulyje kviečiu visus aktyviai dalyvauto kaulų čiulpų donorystės akcijose. Tik visi drauge galime padėti su itin grėsminga liga susidūrusiems žmonėms", - sakė I. Drėgvienė.