Panevėžio ligoninės sėkmės paslaptis
35 Respublikinės Panevėžio ligoninės metus personalas ir čia lankęsi pacientai prisimena su nostalgija. Tuomet nuo 1978 iki 2013 metų įstaigai vadovavo Česlovas Gutauskas. Mandagus, kultūringas, atsidavęs ligoninei; su etika niekada neprasilenkdavo, nerealių pažadų neteikdavo – žmonės juo pasitikėjo, taip apie buvusį ligoninės strategą kalba dabartinis, laikinasis vadovas Remigijus Samuolis.
„Jam vadovaujant kilo atlyginimai, žmonės turėjo stabilumą. Krizės metu mes visi savanoriškai susimažinome atlyginimus. Prieš 2-3 metus to paties padaryti būtų buvę neįmanoma“, – pridūrė chirurgas.
Jaunas medikas, Panevėžio ligoninėje dirbantis tik dvejus metus ir nepažinojęs Č. Gutausko, sako, kad kone kasdien darbe girdi kolegų prisiminimus apie idealųjį vadovą. „Jis pažinojo visus darbuotojus, sutikęs paklausdavo, kaip vaikai, broliai, sesės gyvena, viską prisimindavo. Labai dažnai lankydavosi visuose skyriuose, viskuo domėdavosi. Pradedant, ar tualetai tvarkingi, baigiant rūpinimąsi dėl įrangos“, – pasakojo medikas.
Pasak Seimo Sveikatos komiteto nario Antano Matulo, Respublikinė Panevėžio ligoninė anksčiau buvo laikoma itin modernia, patikima įstaiga, medikai norėjo važiuoti į šį Šiaurės Lietuvos miestą ir sėkmingai dirbti. „Taip buvo gal dėl to, kad buvo stabilus įstaigos valdymas, nes daktaras Gutauskas labai daug metų solidžiai dirbo, nebuvo išpūstas administracijos tinklas. Laimėjus ukrainiečiui Ivanui Dorošui, buvo tam tikrų iniciatyvų, tačiau teismų skandalai pagadino ligoninės įvaizdį“, – mano A. Matulas.
Dar šių metų pradžioje teismas pripažino, kad I. Dorošas kaltas dėl kurstymo kitus asmenis nusikalsti, teismas buvusiam įstaigos vadovui skyrė 3,3 tūkst. eurų baudą. Nepaisant to, kad medikas neigia kaltinimus, vis dar nagrinėjama byla, kurioje ukrainietis teisiamas dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų.
Tikėjosi saviškio
Jaunas Panevėžio gydytojas pasakojo, kad įstaigos kolektyvas tikėjosi saviškio. Žmogaus, kuris ne vienerius metus gyvena ir dirba Panevėžyje, kuriuo būtų galima pasitikėti. Norėjosi žmogaus, kuris norėtų likti Panevėžyje ir tobulintų įstaigą ne tik kaip darbo vietą sau, bet ir gydymo įstaigą pacientui. Vienas iš konkurso favoritų buvo Panevėžio ligoninėje ne vienerius metus dirbantis chirurgas R. Samuolis. Būtent jis dabar eina laikinojo vadovo pareigas.
Šį kandidatą vos keliomis balo dalimis pralenkė dabar Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje chirurgu dirbantis Arvydas Skorupskas.
„Nenustebome, bet šiek tiek nuliūdome, kai pamatėme, kas laimėjo. Pirmiausia, mes norime vadovo, o jis bus geras, ar blogas – pamatysime. Svarbiausia, kad jis dirbtų ir nebūtų nušalintas, – pasakojo medikas. – Vadovas iš kito miesto žinos, kad jis tose pareigose dirbs nedaugiau kaip 5 metus, tai tikėtina, kad jis ligoninės toliaregiškai nematys.“
Buvusio kandidato į ligoninės vadovus R. Samuolio nuomone, naujam vadovui svarbiausias uždavinys turėtų būti pasiekti stabilumą. „Žmogus naujas, todėl kolektyvas į tai gali žiūrėti su atsargumu. Juk turime patirtį, kai atėjo žmogus iš šalies, buvo nepasitikėjimo elementų ir jų nepavyko išsklaidyti per visą tą laiką, – sako R. Samuolis. – Žmonės bijo, kad neatsitiktų taip, kaip buvo. Esu optimistas ir tikiu, kad žmogus bus geras, tik gal reikės laiko priprasti. Norėtųsi, kad atsigautume po užsitęsusios stagnacijos, negeros šlovės.“
Neilgai trukus po laimėto konkurso į ligoninės vadovo pareigas, A. Skorupskas išėjo iš darbo Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Paklausus, kodėl pasiryžo eiti direktoriaus pareigas Panevėžio ligoninėje, gydytojas atsakė, kad tai buvo seniai jo siektas tikslas ir svajonė.
„Seniai siekiau vadovauti didelei respublikinei ligoninei. Tikslo kryptingai siekiau ir tam ruošiausi ne vieną dieną. Noriu atkreipti dėmesį, jog turiu ir antrą išsilavinimą – 2003 m. baigiau sveikatos vadybos studijas Kauno Medicinos akademijoje (dabar – LSMU)“, – pasakojo A. Skorupskas.
Sklaido krintantį šešėlį
A. Skorupskui laimėjus konkursą, žiniasklaidoje pasirodė priminimai apie anksčiau vykusius skandalus, kuriuose šmėžavo ir A. Skorupskas.
2013 metais tuometinio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio interpeliacijoje ne kartą buvo minima A. Skorupsko pavardė. Chirurgas taip pat buvo krečiamas dėl galimos neskaidrios veiklos bendradarbiaujant su kai kuriomis ortopedijos priemonių įmonėmis.
„Tai akivaizdu, kad tų įtarimų dėl jo reputacijos kyla. Pagal priimtą įstatymą, kurį vetavo prezidentė, neturėtų gauti pritarimo iš STT, nes įtarimų dėl jo reputacijos yra pakankamai nemažai”, – mano A. Matulas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu akcentuoja, kad ligoninių vadovais galės tapti tik tie, kurių reputacija nepriekaištinga.
„SAM turi nulinės tolerancijos politiką, bet mes jos nevertiname. Pagrindinis atspirties tašką, pagal kurį vertinama – tai, ką jis pakalbėjo konkurso metu, – sakė komisijoje dalyvavęs ministro pirmininko patarėjas medicinos klausimais Paulius Gradeckas.
– Tą dieną jis (A. Skorupskas – DELFI) buvo geriausias, todėl aplenkė savo konkurentus.“
A. Skorupskas DELFI pateikė įtarimų vertinimą: „Minimi įvykiai vyko 2009-2011 metais, o pati Vilniaus TLK pažyma yra parašyta 2012 m. birželį. Bet kas įdomiausia, kad STT pažymos apie mane jau teiktos SAM ir ne vieną kartą: 2012 m. gruodį pieš tampant ministro V. Andriukaičio patarėju; 2013 m. birželį 3 pažymos iš VTEK, STT ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl interpeliacijoje 19 kl. pateiktų menamų pažeidimų; 2014 m. liepą, STT pažyma, tampant ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patarėju; 2016 m. vasarį, tampant laikinojo ministro R. Šadžiaus patarėju, – dėstė A. Skorupskas.
– Kaip matyti iš pateiktos oficialių institucijų pažymų chronologijos, jokių pažeidimų nenustatyta.
Tikėtina, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija yra artėjančio „karšto“ politinio rudens ir prasidėjusių savivaldos rinkimų pranašas ir nukreiptas labiau ne į mane, bet sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.“
STT Sveikatos apsaugos ministerijai perdavė, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Administracinių nusižengimų registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėse sistemose neigiamos informacijos, kuri kirstų kelią tapti Panevėžio ligoninės direktoriumi, apie A. Skorupską nėra.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija informacijos, galinčios chirurgui kirsti kelią tapti Panevėžio ligoninės vadovu, nepateikė.
SAM dar laukia atsakymo iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Pasitvirtinus, kad ir čia nėra jo neigiamos informacijos apie konkurso nugalėtoją, A. Skorupskas taps Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi ir už 2042 Eur oficialią algą į rankas vadovaus daugiau nei dviem tūkstančiams darbuotojų.