Antradienį vykusio vakarinio Seimo posėdžio metu sulaukęs opozicijos klausimo apie šių testų pirkimą premjeras Saulius Skvernelis, kreipdamasis į vieną iš dokumentą pasirašiusių parlamentarių, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovę Dovilę Šakalienę, sakė: „Jūs galite pasikalbėti su jūsų sąrašo nariu Sauliumi Čaplinsku, jo ekspertinės išvados buvo labai svarbios, jo indėlis – labai nemažas“.
Dar kovą, prieš perkant greituosius antikūnų testus, vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė teiravosi su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo profesoriaus S. Čaplinsko apie greituosius testus, apie kuriuos šis buvo ne kartą pasisakęs. Epidemiologė prašė nurodyti šaltinius, kuriais rėmėsi, ragindamas šiuos testus naudoti ir pasiteiravo ar profesorius turi informacijos apie jų specifiškumą.
Į tai S. Čaplinskas atsakė, kad testai yra patvirtinti ne vienoje šalyje: tarp jų Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Omane ir plačiai naudojami Kinijoje. Kartu pabrėžė, kad tokie testai yra atrankiniai ir nepakeičia laboratorinio polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo. Šio molekulinio tyrimo, atliekamo ankstyvame infekcijos etape, metu mėginiai imami iš nosiaryklės, ieškant viruso genetinės medžiagos RNR.
Patvirtino, kad testai patikimi
S. Čaplinskas portalui Delfi tvirtino, kad už 6 mln. nupirkti greitieji antikūnų testai yra patikimi, šaršalas dėl jų, profesoriaus nuomone, buvo sukeltas be reikalo, o minėtuosius testus net dabar jis rekomenduotų naudoti.
„Aš nekalbu apie konkretų testą, konkrečios kompanijos. Aš kalbu apie Europoje sertifikuotus testus, nesvarbu, kokie jie būtų. Šiuo atveju tie testai ir buvo sertifikuoti Europoje, jeigu neklystu, gaminti Olandijoje (testų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“, – aut. past.).
Apie pinigus aš nekalbu – čia ne mano kompetencija. Aš kalbu apie tai, kad buvo nupirkti europiniai testai, taip kaip ir sako, niekas neapgavo, jie buvo ne garažiuke kažkur Kinijoj pagaminti, o su europiniais sertifikatais“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Profesorius bandė išsklaidyti abejones dėl minėtųjų testų patikimumo: „Kiekvienas vaistas gali būti ir vaistas, ir nuodas: vienam veikia vienaip, kitam – kitaip. Lygiai taip pat su tyrimais.
Testai kuriami principu, kad būtų nustatyta tai, ko ieškome. Jeigu kalbame apie antikūnų testus, reiškia, kad jų tikslas yra nustatyti tuos specifinius antikūnus. Vieni testai kuriami pagal principą „nepraleisti“, tai yra labai didinamas jų jautrumas. Bet, kai didini jautrumą, gali gauti „falšteigiamą“ (netikrą teigiamą, – aut. past.) reakciją, tai yra – gali apsirikti. Kiti, dažnai vadinami patvirtinamaisiais testais, kuriami pagal principą „neapsirik“, kad labai tiksliai pavyktų nustatyti, jog yra tas, o ne kitas virusas.
Antikūnų testai gali būti laboratoriniai. Tai dažniausiai naudojami imunofermentiniai tyrimų metodai, kai nurodo netgi antikūnų titrą – kiek daug jų yra. O greitieji testai tuo ir pasižymi, kad atliekami greitai. Jie nepasako, kiek yra titrų, bet pasako apskritai, taip ar ne, plius ar minus. Čia kaip nėštumo testas, kuris parodo: nėščia ar nenėščia, bet nepasako, kuris nėštumo periodas gali būti. Iš čia aišku, kad kartais jų jautrumas gali būti mažesnis negu laboratorinių antikūnų testų. Yra tam tikras limitas. Už tai ir sakoma, kad jų jautrumas gali būti nuo iki“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Anot profesoriaus, minėtųjų brangiųjų testų specifiškumas ir jautrumas yra arti 100 procentų. Tai yra, jie beveik tiksliai nurodo, užsikrėtęs žmogus koronavirusu, ar ne.
„Jautrumas gali būti kiek mažesnis ir tai yra labai gerai. Niekas neleis testų į apyvartą, kurių prastas specifiškumas ar jautrumas. Nieko nuostabaus, jeigu iš 100 pataikys 95 proc. Gali būti, kad kai ko gali nepataikyti, nes [virusas] ne toje stadijoje, per mažai susiformavo antikūnų, arba priešingai – yra kažkokia kryžminė reakcija dėl kažko kito“, – sakė pašnekovas, pastebėjęs, kad testų jautrumas ir specifiškumas paprastai nurodomas gamintojų pateiktoje specifikacijoje.
Kam reikalingi greitieji molekuliniai testai?
Paprastai koronavirusinei infekcijai patvirtinti atliekami laboratoriniai molekuliniai PGR tyrimai. Tačiau, S. Čaplinsko nuomone, vien jų nepakanka.
„Su šita liga labai aiškus vienas dalykas: nosiaryklėje antikūnai gali būti aptinkami gana greitai, jau po kelių dienų nuo užsikrėtimo, jau antrą parą. Bet toliau virusas paprastai leidžiasi žemyn ir labai įvairiai, priklausomai nuo to, kur ir kiek jo yra, kaip teisingai jį paima, galima klaidinga reakcija. Tokia reakcija, kaip rašo literatūra, gali būti nuo 30 iki 40 proc., tai yra, tiek procentų galima vien šituo metodu viruso nepagauti.
Šitas [PGR] metodas lieka pagrindinis laboratorinis metodas susirgimo diagnozei patvirtinti, nes mes juk turime remtis ne vien klinika, bet ir laboratorija.
Tačiau, kaip rodo tyrimų duomenys, besimptomiams ligoniams gali būti ir taip, kad po dešimtos dienos RNR nosiaryklėje jau neaptinkamas, bet jis gali būti aptinkamas dar iki 33 ar daugiau dienų plaučiuose, tai yra darant bronchoalveolinį lavažą, arba, dar praėjus 13 dienų po to, virusas gali būti aptinkamas išmatose“, – kalbėjo S. Čapinskas, pabrėžęs, kad tirti visuomenę svarbu įvairiais būdais. Esą ir Pasaulio sveikatos organizacija net triskart pabrėžė, kaip svarbu dėl koronaviruso tirti visuomenę, kad pavyktų sužinoti, kur jis cirkuliuoja ir nutraukti cirkuliavimo grandinę. Šiuo atveju, pasak pašnekovo, neužtenka vien ieškoti antikūnų.
„Antikūnus organizmas pradeda gaminti, kaip atsaką į šitą infekciją. Dabar tyrimų duomenys rodo, kad atitinkami antikūnų kiekiai atsiranda kas antram žmogui, praėjus savaitei po užsikrėtimo. Jeigu imunitetas funkcionuoja gerai, praėjus dviem savaitėms praktiškai pas visus jų turėtų atsirasti.
Bet po daugiau nei dviejų savaičių labai mažėja tokių, kieno imunitetas nespėjo normaliai pagaminti tų antikūnų. O PGR testai daugumai žmonių nebeveikia praėjus savaitei ar dviem.
Kitas klausimas, kad per 72 paras antikūnų titrai gali sumažėti per pusę, bet paskui atsistato ilgalaikiai antikūnai, kurie lieka. Jie yra, juos galima atlikti jautresniais antikūnų tyrimo metodais“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Kuo daugiau tyrimų, tuo geriau
Balandį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad greitieji testai neturėtų būti naudojami COVID-19 ligai patvirtinti. Esą, kaip rodo ekspertų išvados, greitieji testai nėra tinkami nustatyti šiuo metu sergančius koronavirusu. Tada A. Veryga sakė, kad mokslininkai siūlė populiacijai tirti naudoti PGR tyrimus, nes nebuvo nustatyta, ar greitieji testai patikimi.
Tačiau vasarą A. Veryga pakeitė sprendimą ir nurodė, kad greitieji testai gali būti naudojami koronaviruso antikūnams nustatyti.
S. Čaplinskas sakė, kad antikūnų tyrimas greitaisiais testais yra labai vertingas.
„Kuo daugiau ir plačiau tyrimų metodų – ir greitųjų antigenų, ir antikūnų, ir laboratorinių antikūnų, ir PGR tyrimų metodų naudosim, tuo greičiau ir tiksliau galėsime konkrečiam žmogui pasakyt: jis yra užkrečiamas, ar ne, buvo susidūręs su infekcija, ar ne. Jeigu buvo, tai kur. Siekiant tai išsiaiškinti, reikia tirti aplinką ir žiūrėti, kur tas virusas cirkulioja, nes kas antras žmogus nejaučia simptomų ir nežino, kad platina virusą toliau“, – neabejojo S. Čaplinskas.