Pasak prof. S. Čaplinsko, pasaulio mokslininkai jau kurį laiką sakė, kad kai pasibaigs pandeminiai ribojimai, gripas gali smarkiai grįžti. Be to, pandemijos metu nebendraudami nesikeitėme ir virusais, todėl imuniteto atsparumas sumažėjo.
„Iš vienos pusės, mūsų organizmas pamiršo apsaugą, kita vertus, buvo sumažėjusios skiepų apimtys. Imunitetas išblėso. Dėl pandeminių ribojimų, psichologinės būsenos mūsų imunitetas apskritai nusilpo. Bet dabar žmonės pradėjo labiau judėti, bendrauti, todėl virusams atsirado puikios galimybės atsigriebti. Taip jau buvo prognozuojama“, – sakė profesorius.
Prof. S. Čaplinsko teigimu, didelė tikimybė, kad šiuo metu daugiau populiacijos, taip pat ir vaikų, užsikrės gripu, todėl sirgs daugiau nei įprastai žmonių. Šiais metais virusai pradėjo plisti anksčiau nei įprastai, o tai reiškia, kad peršalimo ligų sezonas gali būti sunkesnis.
„Ir koronavirusas niekur nedingo, ir respiracinis sincitinis virusas plinta, ir kiti peršalimo simptomus sukeliantys virusai“, – kalbėjo profesorius.
Kol kas sunku atsakyti, kada bus pasiektas sergamumo pikas, bet manoma, kad jo dar nepasieksime per ateinančias savaites. Profesorius primena, kad pajutus bet kokius peršalimo simptomus, net jei tai nėra koronavirusas, reikėtų gydytis namuose ir stengtis neužkrėsti aplinkinių.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje trūksta švietimo dėl gripo skiepų, nes žmonės nesupranta, kodėl reikia skiepytis nuo šio viruso. Be to, vakcina nuo gripo yra nemokama tik rizikos grupėms.
„Manau, kad ta pati savivalda galėtų vystyti skatinamąsias programas, kur nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis galėtų pasiskiepyti ne rizikos grupės žmonės“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Nors vaikai gripu serga dažnai, jiems vakcina yra mokama.
„Skirtumas tarp respiracinio sincitinio viruso ir gripo yra tas, kad gripu vaikai dažnai serga lengviau. RSV infekcija maži vaikai serga sunkiai, o suaugusieji – lengvai, nes jau būna susidūrę su šia infekcija“, – kalbėjo pašnekovas.
Verta turėti gripo testą namuose
Profesorius suaugusiems žmonėms pataria kaip įmanoma labiau stebėti savo savijautą. Jei vakar buvote svečiuose, o jau kitą dieną pakilo temperatūra, greičiausiai susidūrėte su gripu.
„Bet tokiu atveju reikėtų stebėti, ar temperatūra kyla, simptomai sunkėja. Jei per kelias dienas simptomai negerėja, o temperatūra laikosi labai aukšta, reikėtų kreiptis į gydytoją. Galbūt pradžioje pasikonsultuoti telefonu. Žinoma, suprantu, kad kartais labai sudėtinga prisiskambinti pačiam gydytojui. Tai kita medalio pusė, kur nuvedė įvairios reformos“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pats gripo virusas gali pažeisti daug organizmo sistemų, taip pat ir atveria kelią kitoms komplikacijoms – bakterinėms infekcijoms, lėtinių ligų pasunkėjimui. Todėl senjorams, turintiems daug lėtinių ligų, gripas ypač pavojingas.
Profesorius siūlo namuose turėti greituosius gripo antigeno testus, kurie padės nustatyti, ar susirgote gripu.
Visgi sparčiai augant ligos atvejams, galbūt verta imtis per koronavirusą išbandytų priemonių?
„Jau nuo pat pradžių, kai buvo paskelbti didžiuliai karantinai, visi iškart perspėjo, kad toks užsidarymas efektyvus 2–3 savaites, ne daugiau. O neigiamas užsidarymo poveikis, socialinis, ekonominis, sveikatos, yra daug didesnis. Mokyklų uždarymas neturėtų užtrukti ilgai. Galbūt galima izoliuoti klases, o ne visą mokyklą.
Pirmas dalykas, reikia naudoti kaukes, ypač jaučiant simptomus ar einant į vaistinę, sveikatos priežiūros įstaigą. Sergant reikėtų stengtis maksimaliai vengti žmonių, jei neišeina, dėvėti kaukę. Labai svarbu yra gera ventiliacija, oro valymo sistemos“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, oro valymo sistemos turėtų būti įdiegtos tiek mokyklose, tiek darželiuose. Taip pat svarbu paviršių valymas bei rankų higiena.
Be gripo ir peršalimo ligų, visuomenėje vis dar cirkuliuoja ir COVID-19.
„Pasiskiepijus ir persirgus imuninė sistema turėtų geriau susitvarkyti pakartotinio užsikrėtimo atveju. Bet nėra jokios garantijos, kad užsikrėtus pakartotinai, žmogus sirgs lengviau. Jau yra įrodyta, kad daliai žmonių pakartotinis užsikrėtimas koronavirusu gali sukelti sunkesnę klinikinę eigą nei prieš tai buvusi infekcija“, – kalbėjo virusologas.
„Tai, kad bus kita epidemija, nekyla klausimų“
Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakė, kad pastaruoju metu lietuviai nuo COVID-19 skiepijasi itin prastai. Profesoriaus teigimu, tam didelę įtaką turėjo itin bloga komunikacija.
„Negalime per prievartą keisti žmogaus elgesio. Jei žmogus nesupranta, kodėl, jei jam kyla abejonių, reikia abejones išsklaidyti. Negana kalbėti, kad yra skiepai, ir ateikite pasiskiepyti. Reikia atsakyti kiekvienam į klausimus, tiek nacionaliniame lygmenyje, tiek žmonėms kalbant su šeimos gydytojais“, – sakė pašnekovas.
Tuo metu Didžioji Britanija susiduria su streptokoko protrūkiu. Pasak prof. S. Čaplinsko, streptokokai visuomenėje visada cirkuliuoja, bet protrūkiai prasideda tada, kai imunitetas nusilpsta ir susidaro palankios sąlygos jiems plisti.
„Dėl karantino buvo apleistos lėtinės ligos, sutrumpėjo tikėtino sveiko gyvenimo trukmė, atsirado puikios galimybės plisti mikroorganizmams, AIDS, tuberkuliozei, hepatitams. Užsiimant savigyda, organizmas pripranta prie vaistų ir jie nebeveikia. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė dėmesį, kad organizmo atsparumas vaistams yra labai didelis iššūkis ir ateityje bus tik dar didesnis.
Tai, kad bus kita epidemija, nekyla klausimų. Tik klausimas, koks virusas ją sukels ir kada. Kaip pavyzdys, tirpstant ledynams net neįsivaizduojame, kas gali nutikti, kai randamos bakterijos, kurios dabar necirkuliuoja, bet cirkuliuodavo prieš daug metų“, – kalbėjo profesorius.