Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės, šiais metais visi virusiniai susirgimai prasidėjo anksčiau nei įprastai, pirmieji gripo atvejai Lietuvoje pasirodė spalio pabaigoje.
„Susirgimų daugiau, bet jie analogiškai stabilūs kaip ir ankstesniais metais. Šiais metais jau turime pirmąją mirtį nuo gripo“, – sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Mirė Vilniaus miesto gyventojas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė spaudos konferencijoje pasakojo, kad kol kas sergamumo tendencijos įprastos, tačiau jau 22 savivaldybės yra pasiekusios epideminį lygį. Jose peržengta 1500 atvejų 100 tūkstančių gyventojų riba.
„Vakar gauta informacija apie Vilniaus miesto gyventoją, vyresnio amžiaus, 94 metų asmenį, turintį labai daug lėtinių ligų. Šis žmogus buvo hospitalizuotas, būklei blogėjant ir komplikuojantis situacijai buvo konstatuota mirtis. Galutinė mirties priežastis buvo gripas su pneumonija“, – sakė G. Gargasienė.
Specialistės teigimu, iki pandemijos taip pat būdavo registruojamos mirtys nuo gripo – žvelgiant į statistiką nuo 2015 metų, mažiausiai per sezoną registruotos 3 mirtys, daugiausiai – 26.
„Vidutiniškai apie 8 mirties atvejus per sezoną būdavo registruojama“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Visgi, pasak viceministrės, džiugina vakcinacijos nuo gripo skaičiai – rizikos grupėje pasiskiepijo net 83 proc. žmonių.
Epidemijos savivaldybės dar neskelbia
Viceministrė skatino visus dar nepasiskiepijusius greičiau suskubti ir gauti vakciną nuo gripo.
„Nerimas iš gyventojų yra, savivaldybėse susirgimų skaičiai išaugę, bet tai nėra vienintelis skaičius, į kurį NVSC atsižvelgia, kad būtų skelbiama epidemija“, – sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.
G. Gargasienė taip pat teigė, kad šiuo metu epidemija dar nėra skelbiama.
„Didžiausi sergamumo rodikliai yra didžiuosiuose miestuose, tai Kaunas, Panevėžys, Klaipėda ir rajonai – Kėdainiai ir Kazlų Rūdos savivaldybė. Tačiau tai nėra pagrindinis rodiklis epidemijos paskelbimui, atsižvelgiama į situaciją ugdymo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, testavimo teigiamus rezultatus. Kol kas šiose savivaldybėse šią savaitę nebuvo planuojama skelbti epidemijos“, – sakė G. Gargasienė.
Pasak G. Gargasienės, vakcinuotis nuo gripo nori vis daugiau rizikos grupėje esančių asmenų.
„Iki pandemijos labai džiaugėmės vakcinacijos rodikliais, nes valstybė vis daugiau vakcinų nupirkdavo rizikos grupių skiepijimui, šiemet buvo nupirkta daugiau nei 202 tūkstančiai vakcinos dozių, per rugsėjo-lapkričio mėnesius suskiepyta 83 proc. visos nupirktos vakcinos. Aktyviausiai skiepijasi asmenys virš 65 metų“, – sakė G. Gargasienė.
Į ligonines dėl gripo guldomi ir vaikai
Specialistė apžvelgė ir vaikų sergamumo rodiklius. Pasak jos, vaikų šiemet neserga daugiau nei ikipandeminiu laikotarpiu, tačiau šiuo metu jie sudaro 55 proc. visų sergančių gripu.
„Kalbant apie hospitalizacijas, situacija taip pat nėra kažkokia išskirtinė. Šį sezoną vaikai iki 2 metų sudaro apie 12 proc., vyresni 62 proc., o apskritai vaikai sudaro 74 proc. iš visų hospitalizuotų asmenų“, – sakė G. Gargasienė.
Vaikų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė pasakojo, kad augantis sergamumas bus matomas dar artimiausius kelis mėnesius.
„Padidėjusį sergančių skaičių tikrai jaučiame, taip pat jaučiame, kad susirgimai prasidėjo anksčiau nei įprastai. Statistika tokia, kad per parą kreipiasi apie 65 pacientai, sergantys gripu, konkrečiai vaikai.
„Praeitą parą turėjome 16 vaikų stacionare, kurie buvo gydomi nuo gripo. Vienas vaikas šiuo metu gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Tokią situaciją jau esame įpratę matyti, bet per pandemiją sergamumas gripu buvo smarkiai sumažėjęs. Sumažinus visus apribojimus, kitos infekcijos grįžo.
Dažnai susiduriame su situacijomis, kai pacientai tik sukarsčiavo, ir po valandos ar dviejų atsiduria skubios pagalbos skyriuje. Noriu paraginti bendrauti su šeimos gydytojais, nes įsivaizduokite, kaip stipriai apkraunami skubios pagalbos padaliniai“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Gydytojos teigimu, skiepytis nevėlu tol, kol nesusirgai, todėl visus nepasiskiepijusius skatina tai padaryti.
I. Ivaškevičienė pasakojo, kad skubios pagalbos kreiptis reikėtų tada, jei vaiko temperatūra nekrenta, taip pat tada, kai net nukritus temperatūrai vaikas lieka vangus, atsiranda nerimą keliantys požymiai – didelis vangumas, bėrimas, suretėja šlapinimasis.
„Nepamirškite šeimos gydytojų, bet jei tėvams kyla nerimas, kad situacija kitokia nei įprastai, tai tikrai nė vienam vaikui neužvėrėme durų ir visus priėmėme“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Sergama ne tik gripu ar peršalimu, bet ir COVID-19. Pasak A. Bilotienės Motiejūnienės, šiuo metu 123 asmenys gydomi ligoninėje dėl COVID-19, taip pat 7 asmenys dėl šios ligos gydomi reanimacijoje.