Vis dėlto plintant koronaviruso delta atmainai, dėl kurios ligoninėse sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, verta kaukių neatsisakyti net ir tiems bei ten, kur ir kam jos neprivalomos.
Dėvėti kaukes uždarose patalpose patarė užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas, kuris „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įspėjo: koronaviruso delta variantui užtenka 10 kartų mažiau dalelių įkvėpti, kad žmogus užsikrėstų.
„Deja, virusas pakito, mutavo ta linkme, kad plinta greičiau. Jeigu originalia Uhano atmaina vienas žmogus užkrėsdavo 3. Tai delta varianto virusu susirgęs vidutiniškai užkrečia 7 kitus žmones. Taip yra todėl, kad delta variantui užtenka 10 kartų mažiau dalelių įkvėpti, tam kad žmogus užsikrėstų. Tai įvertinant uždarose viešose patalpose rekomenduočiau tvarkingai dėvėti medicininę kaukę“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje sakė S. Čaplinskas.
Apie delta atmainą plačiau S. Čaplinskas parašė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Profesorius rašė, kad nors, remiantis Izraelio sveikatos ministerijos paskelbtais duomenimis skiepyti žmonės 6,7 karto dažniau buvo užsikrėtę koronavirusu nei įgiję natūralų imunitetą po persigtos COVID-19 ligos, tačiau natūraliai įgyto imuniteto kaina gali būti sunki liga su visomis jos komplikacijomis.
Taip pat profesorius įspėjo: „Kovidu užsikrėtę žmonės per dvi savaites nuo diagnozės nustatymo ar simptomų atsiradimo šešis kartus dažniau nei neužsikrėtę patyrė insultą ar infarktą, nustatyta naujame Švedijos tyrime“, – rašė S. Čaplinskas, pridurdamas, kad vakcinacija sumažina viruso sukeliamų sunkių sveikatos problemų riziką.
Svarbiausiu stimulu, kur įmanoma dėvėti kaukę, nors tai ir neprivaloma, anot S. Čaplinsko, turėtų būti tai, kad koronaviruso delta variantas yra daugiau nei dvigubai labiau užkrečiamas nei senas.
„Tokiu būdu, jei nesate skiepytas, tikimybė susirgti COVID-19 šiemet padidėjo daugiau nei dvigubai, lyginant su praėjusiais metais“, – įspėjo S. Čaplinskas.
Tiesa, duodamas interviu portalui „Delfi“ S. Čaplinskas kritikavo ankstesnį griežtą Lietuvos Vyriausybės reikalavimą dėvėti kaukes visur – net ir lauke, netgi tada, kai žmogus yra vienas.
„Nuo pat pradžių kaukių dėvėjimas sukėlė tam tikrų klausimų, kadangi neteisingai buvo iškomunikuotas.
Iš esmės kaukių dėvėjimas lauke yra mažai pagrįstas. Nėra jokių tai pagrindžiančių mokslinių tyrimų duomenų, kad kaukes būtų efektyvu dėvėti lauke. Kai kuriose šalyse tai buvo taikoma, bet tai, kaip buvo taikoma Lietuvoje pandemijos, pradžioje, suprantame, kad tai yra nelogiška. Kaukių dėvėjimas lauke vargiai, ar turėtų būti rekomenduojamas.
Jeigu kaukė bus dėvima lauke, kur šalia nebus jokio žmogaus, kur ilgai nebus jokio kontakto su kitu žmogumi, tai nuo ko kaukė tada saugos? Ji tik sudrėks ir, įėjus į uždarą patalpą, jos filtracinės savybės bus ryškiai sumažėjusios. Ji neatliks tada tos funkcijos, kurią gali atlikti“, – portalui „Delfi“ sakė profesorius.
Vis tik mokslininkas mano, kad uždarose patalpose, plintant infekcijai, kaukes dėvėti logiška.
„Tam tikrose situacijose, uždarose patalpose, kur būriuojasi žmonės, kur prasta ventiliacija, kur ilgiau žmonės būna vienas šalia kito, esant sparčiam viruso plitimui būtų protinga jas dėvėti. Pagal dabartinę situaciją, įvertinus paskiepytų žmonių skaičius Lietuvoje, dar nepakankama, kad būtų suformuotas kolektyvinis imunitetas, kad virusui nebūtų galimybės plisti ir sukelti protrūkius.
Todėl, manau, kad liks ir specialistų, ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, ir aš rekomenduočiau, atėjus rudens sezonui, kai tikėtina, kad virusas vėl suaktyvės, kad kaukės vėl būtų naudojamos uždarose patalpose.
Kol kas nėra pagrindo jų atsisakyti ir dabar, vasaros laikotarpiu, uždarose patalpose einant į prekybos centrus, ar važiuojant viešuoju transportu. Aš tikrai, kaip dėvėjau, taip ir dėvėsiu“, – žadėjo S. Čaplinskas.
Kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad svarbu kaukę dėvėti teisingai. Ja turi būti uždengti du trečdaliai nosies.