Dabar duomenų analizė rodo, kad, nepaisant pasirinktos plačiai kritikuotos strategijos, Švedijoje mirtingumo lygis nuo COVID-19 ligos netgi yra mažesnis nei daugelyje griežtus karantinus įvedusių Europos šalių.
Švedija – 18-a iš 26 šalių
Kol kitos šalys įvedinėjo karantinus, Švedija daugiausia pasikliovė rekomendacijomis visuomenei laikytis socialinio atstumo, geros higienos ir kitų taisyklių, kurios leido neuždaryti mokyklų, restoranų ar parduotuvių, taip išsaugant ekonomiką.
Tiesa, kaip rašo šiuos duomenis paskelbusi naujienų agentūra „Reuters“, infekcinių ligų specialistai įspėja, kad šie rezultatai neturėtų būti interpretuojami, kaip įrodymas, kad karantinai buvo nereikalingi. Vis tik ekspertai pripažįsta – rezultatai verti platesnio ištyrimo.
Pirminiai Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys, kuriuos surinko „Reuters“, parodė, kad 2020 metais Švedijoje mirčių padaugėjo 7,7 proc., palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu. Palyginimui: šalys, kurios kelis kartus įvedinėjo griežtus karantinus, tokios kaip Ispanija ir Belgija, turėjo taip vadinamą mirčių perviršį atitinkamai 18,1 proc. ir 16,2 proc.
Net 21 iš 30 šalių, kurių statistika buvo pateikta, turėjo didesnį mirčių perviršį nei Švedija. Tačiau Švedijai su pandemija kovoti sekėsi kur kas prasčiau, nei kitoms Skandinavijos šalims. Pvz., Danijoje mirčių perviršis siekė vos 1,5 proc., Suomijoje – 1 proc. Norvegija išvis neturėjo jokio mirčių perviršio 2020 metais, rašo „Reuters“.
Mirtingumo analizėje, kuri patikslinta, atkreipiant dėmesį į nagrinėtų šalių skirtumus, vertinant amžiaus grupes ir su sezoniškumu susijusį mirtingumą, Švedija užėmė 18 vietą iš 26. Didžiausias mirtingumas buvo Lenkijoje, Ispanijoje ir Belgijoje.
Švedų vyriausiasis epidemiologas Andersas Tengellis, anksčiau plačiai nežinomas asmuo, vėliau tapęs tarptautine įžymybe, kai parinko Švedijos kovos su pandemija strategiją, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad, jo nuomone, turimi duomenys sukėlė abejonių dėl karantinų naudingumo.
„Manau, kad žmonės veikiausiai labai atidžiai pagalvos apie šiuos visiškus uždarymus, kiek jie išties yra geri. Jie gali turėti poveikį trumpą laiką, bet, žiūrint į pandemiją, kelia vis daugiau abejonių“, – „Reuters“ sakė A. Tengellis, kuris dėl savo sprendimo neįvedinėti griežto karantino, sulaukė ir grasinimų mirtimi, ir padėkos puokščių.
Ėjo ne draudimų, o dialogo su visuomene keliu
Geresni Švedijos rezultatai labai nenustebino užkrečiamųjų ligų specialisto profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, kuriam nuo pat pirmųjų dienų buvo įdomu, kaip seksis kitokią strategiją kovoti su pandemiją be karantinų pasirinkusiems švedams.
„Gana daug įvairių mitų sklandė apie Švediją. Pavyzdžiui, netiesa, kad Švedijoje nebuvo jokių apribojimų. Patys švedai, pati visuomenė suprato, kad reikia saugotis: tie, kurie galėjo dirbti iš namų, tai ir darė, trumpiau leido laiką viešose vietose ir pan.
Kitaip sakant, Švedijos pavyzdys rodo: esmė yra ne paskelbti vienokį ar kitokį karantiną, uždaryti vieną ar kitą miestą, judėjimą tarp savivaldybių ir pan., griežtai reikalauti naudoti kaukes lauke netgi tada, kai žmogus eina vienas, arba neatlikti aiškios švietėjiškos komunikacijos, kodėl rekomenduojama elgtis vienaip ar kitaip, kodėl rekomenduojama būtinai pasiskiepyti. Švedija ėjo ne draudimų ir kontrolės keliu, nors kontrolė taip pat egzistavo, bet būtent stebėsenos ir dialogo su visuomene keliu už ką aš nuolat agituoju“, – portalui „Delfi“ sakė profesorius S. Čaplinskas.
Kad Švedijoje galioja tam tikri draudimai, kiek anksčiau portalui „Delfi“ pasakojo ir šioje šalyje dirbantis lietuvis epidemiologas Andrius Kavaliūnas.
„Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, Švedijoje buvo ir yra taikomos įvairios priemonės – tiek privalomi reikalavimai, tiek rekomendacijos. Visų pirma būtina pabrėžti, kad ministrai ir politikai Švedijoje turi ribotas galias.
„Ministerinis valdymas“ ir kišimasis į tarnyboms pavestas sritis bei jų veiklą yra draudžiamas, nes čia įprasta pasikliauti specialistais.
Antra, ekspertinės agentūros ir tarnybos, tarp jų – ir Visuomenės sveikatos agentūra, negali kelti privalomų reikalavimų. Stipriausias žodis jų kalboje yra rekomendacijos“, – pasakojo epdemiologas.
Visą interviu su epidemiologu A. Kavaliūnu galite perskaityti čia.
Karantino kriterijai turėtų būti kitokie
Anot S. Čaplinsko, dėl to, kad Švedijoje buvo mažiau perteklinių ribojimų, mažiau nukentėjo ne tik šalies ekonomika, ne tik psichologinė gyventojų sveikata, socialinė veikla, bet ir mažiau buvo apribotos kitos sveikatos priežiūros paslaugos. Taip buvo mažiau užleistų chroniškų ligų, mažiau perteklinių mirčių.
„Jau ankstesni tyrimų duomenys rodė, kaip auga perteklinės nekovidinės mirtys praktiškai visose Europos šalyse, kuriose buvo atliekamas toks tyrimas“, – teigė profesorius.
S. Čaplinskas taip pat priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo pat pradžių pabrėžė: karantinas yra tik problemos sprendimo atidėjimas, kad pavyktų išlošti laiko pasiruošti spręsti problemos.
Paklaustas, ar dabar logiška Lietuvoje būtų įvedinėti karantiną, S. Čaplinskas atsakė: „Manau, kad dabar reikėtų įsiklausyti į tai, ką sako premjerė. Ji sako, kad dabar karantinas labiau suprantamas kaip tam tikra teisinė sąvoka tam, kad Vyriausybė galėtų priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
Priimant sprendimus dėl karantino, labiau reikėtų atsižvelgti į intensyvios terapijos skyriaus lovų apkrovimo rodiklį: ar jų pakanka, ar ne tam, kad būtų galima gelbėti žmonių gyvybes, kai yra tam reikalas, o ne iš karto automatiškai priimti sprendimą: jeigu jau 300 lovų ligoninėse bus užimta, tai mes pradėsime įvedinėti kažkokius apribojimus. Manau, nelabai toliaregiškas būtų toks požiūris“.
Atkreipė dėmesį į kitus aspektus
Kiti sveikatos ekspertai mano, kad interpretuoti tokius mirčių perviršio duomenis, kurie rodo, kad Švedijoje padėtis – geresnė nei daugumoje Europos Sąjungos šalių, rizikinga, ignoruojant svarbius skirtumus.
„Mes visi turime labai atsargiai interpretuoti COVID-19 mirčių duomenis, nesvarbu, koks būtų sprendimas – nė vienas nėra tobulas.
Jie kelia klausimų, ar išties Švedijos strategija buvo galimai sėkminga“, – sakė Edinburgo universiteto Didžiojoje Britanijoje infekcinių ligų epidemiologijos profesorius Markas Woolhouse'as.
Notingamo universiteto Jungtinėje Karalystėje infekcinių ligų profesorius Keithas Nealas taip pat siūlė duomenis interpretuoti atsargiai. Jis nurodė daug svarbių veiksnių, tokių, kaip amžius ir bendra populiacijos sveikata, vidutinis namų ūkio dydis ir tai, ar šalis turi didmiesčių transporto mazgus.
Švedijoje žmonių, vyresnių nei 80 metų, 2019 m. pradžioje buvo 5,1 proc. – mažiau nei ES vidurkis, kuris buvo 5,8 proc., bet daugiau nei Norvegijoje ir Danijoje.
Švedijos populiacija taip pat yra bendrai sveikesnė nei vidutiniškai ES. Čia tikėtina gyvenimo trukmė 2018 m. buvo 82,6 m., palyginti su 81 m. Europos Sąjungoje.
Nepaisant stipriai kritikuotos Švedijos pasirinktos kovos su koronavirusu strategijos, net 43 proc. švedų pasitiki arba labai pasitiki ja. Tik 30 proc. nelabai pasitiki arba labai nepasitiki pasirinktu kovos su koronavirusu būdu.