Anksčiau buvo manoma, kad, pasiekus šią ribą, pandemiją pavyks suvaldyti, tačiau, virusui mutuojant ir plintant užkrečiamesnėms jo atmainoms, ši prognozė išsikreipė. Dabar kalbama apie tai, kad, norint visiškai užkirsti kelią virusui šalyje, reikėtų paskiepyti apie 90 procentų Lietuvos populiacijos.
Apie vakcinaciją, revakcinaciją, viruso mutacijas bei situaciją ligoninėse, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Santaros klinikų direktorius medicinai daktaras Valdas Pečeliūnas.
Pasidomėjus, ar yra kuo džiaugtis, kad jau paskiepyta 70 proc. populiacijos, V. Pečeliūnas sakė: „Pagal vakcinaciją mes iš tikrųjų pirmaujame tarp Baltijos ir regiono šalių – tikrai yra kuo džiaugtis ir kuo didžiuotis. 70 proc. populiacijos vis tik turėtų būti vertinama kaip tikslas – ne suaugusių žmonių, bet visos populiacijos, įskaitant vaikus. Tai apskaičiuota, taikant matematinius modelius“.
Kartu daktaras V. Pečeliūnas pastebėjo, kad minėtasis dydis – 70 proc. – buvo paskaičiuotas originaliai koronaviruso atmainai.
„Deja, britiška ir delta atmaina pasižymi didesniu užkrečiamumu. Atitinkamai tuose pačiuose matematiniuose modeliuose, modeliuojant populiacijos procentą, kuris reikalingas, kad būtų sustabdytas pandemijos plitimas, tie skaičiai yra 90 proc. Šiuo metu turėtų būti vakcinuoti visi suaugusieji ir dar dalis vaikų.
Kad, paskiepijus 70 proc. suaugusių žmonių populiacijos dalį sustabdysime pandemijos plitimą, nepalaikyčiau šitos minties. Deja, pandemija, būtent varoma delta atmainos, turėtų toliau plisti“, – komentavo medikas.
Gydytojas sakė, kad net ir tie, kurie pasiskiepijo pirmieji prieš daugiau nei pusmetį, šiuo metu antikūnų vis dar turi.
„Mokslas iš tiesų rodo, kad antikūnų kiekis mažėja: iškart po vakciancijos tas mažėjimas yra greitesnis, vėliau – nuosaikesnis. Bet apsauga nuo sunkių formų, jeigu žmogus neturi labai sunkių gretutinių ligų, išlieka labai gera. Taigi, vakcinacijos esminis tikslas yra pasiekiamas ir praėjus tam tikram laikui nedingsta.
Taip, žmonės po vakcinacijos gali užsikrėsti koronavirusu ir gali platinti jį. Šiuo atveju didžiausias pavojus gresia nevakcinuotai daliai žmonių. Lietuvoje, deja, dar 30 proc. suaugusių žmonių yra rizikos zonoje“ – apgailestavo V. Pečeliūnas.
Gydytojas pastebėjo, kad pastaruoju metu dažniausiai dėl koronaviruso į Santaros klinikas patenka nepasiskiepiję asmenys.
„Apytiksliai 90 proc. – tie skaičiai šiek tiek skiriasi – tarp hospitalizuotų pacientų yra būtent nevakcinuoti. Bet į Priėmimo skyrių kai kuriomis dienomis gana ženklus skaičius atvyksta ir pacientų, kurie buvo vakcinuoti. Tiesiog jų būklė paprastai būna gana gera ir jie išleidžiami gydytis į namus“, – paaiškino medikas.
Anot jo, iš rugpjūtį paguldytų į Reanimacijos skyrių, pusė yra jaunesni negu 61 m. Tarp jų gretutinių ligų turėjo tik pavieniai.
„Net ir santykinai sveikiems, jauniems žmonėms, kurie neturi gretutinių ligų, kai kuriais atvejais, deja, nepasiseka ir jiems tenka patekti į reanimacijos skyrių. Tos būklės, kurios būna sergant sunkia COVID-19 forma, yra tikrai nepavydėtinos“, – įspėjo V. Pečeliūnas.
Gydytojas pastebėjo, kad tiems, kurie dėl COVID-19 atsiduria reanimacijoje, labai ženkliai sumažėja nusistatymas prieš vakcinas nuo koronaviruso.
„Tos situacijos šypsenos nekelia. Dažniausiai ta emocija nieko bendro neturi su kažkokio džiaugsmu ar pašaipa. Dažniausiai tie žmonės būna labai blogoje situacijoje ir mes galime tik užjausti juos.
Aš iš medikų tikrai nematau kažkokios piktdžiugos, kai žmogus, buvęs vakcinacijos priešininku, tampa šalininku. Ta situacija žmogaus būna daugiau dramatiška negu kelianti kažkokias kitas emocijas. Daugiau žiūrime su užuojauta į tuos žmones“, – patikino gydytojas.
V. Pečeliūnas pasakojo, kad labai aktyviai šiuo metu tiriamos ir ilgalaikės COVID-19 pasekmės šia liga persirgusiems.
„Kad tos pasekmės – plaučių, kitų organų funkcijų pažeidimas, persirgus sunkia liga, yra neabejotinos, akivaizdu.
Jeigu žmogus sirgo sunkia forma, pasekmės sveikatai bus. Klausimas, kiek mes galime susieti tam tikrus sveikatos sutrikimus tiems, kurie susirgo lengva forma, su liga.
Šiandien kol kas vienas iš skambiausių įrodymų buvo, kad žmonėms, persirgusiems COVID-19, nepriklausomai nuo formos sunkumo, keliais balais sumažėja intelekto koeficientas, būna hormoninis svyravimas. Labai daug duomenų ateina, bet jų visuotinis pripažinimas dar yra procese.
Manau, kad per ateinantį pusmetį-metus galėsime šiek tiek užtikrinčiau kalbėti apie ilgalaikes pasekmes. Šiuo metu labai daug duomenų ateina, bet, kurie yra neabejotini ir tikri, kurie galbūt nepasitvirtins, parodys ateitis. Tai, kad kovidas sukelia pasekmes, abejonių nėra, bet kokio masto jos bus ateitis galbūt parodys tiksliau. Šiuo atveju tai – tik panikos skleidimas“, – neskubėjo išvadų daryti medikas.
Paklaustas apie revakcinacijos naudą, gydytojas sakė: „Preliminariai iš mokslinių tyrimų, tas atsakas yra labai geras. Daugumai pacientų, kurie prieš tai turėjo bent kokį atsaką, būna labai didelis antikūnų koncentracijos padidėjimas. Apie 50 proc. tų, kuriems į vakcinacijos kursą neturėjo teigiamo atsako arba nesusiformavo imunitetas, jis susiformuoja po trečios dozės“.
V. Pečeliūnas pastebėjo, kad praeiti metai buvo išskirtiniai ne tik dėl koronaviruso, bet ir tuo, jog per visą jo karjerą nebuvo nė vieno gripo atvejo per visus metus.
„Gripas žymiai mažiau plinta negu kovidas. Su visomis šitomis priemonėmis gripas buvo visiškai suvaldytas, kovidas, deja, ne.
Bet yra papildomų niuansų. Žmonės nesirgo praeitais metais. Atitinkamai visuomeninis imunitetas bus žymiai silpnesnis ir sąlygos gripo virusui plisti bus žymiai didesnės. Vėlgi ribojimai yra mažinami. Aš tikrai, ypatingai rizikos grupės, vyresnio amžiaus žmonėms, rekomenduočiau pasiskiepyti ir nuo gripo šiemet. Aš pats asmeniškai ir pernai, ir šiemet skiepysiuosi“, – sakė V. Pečeliūnas.
Tiems, kurie yra virš 60 metų ar imunosupresinės būklės, gydytojas siūlė pasiskiepyti ir nuo pneumokoko infekcijos: „Tiems žmonėms pneuomokokai sukelia pneumonijas, kurios neretai gali baigtis ir mirtimi. Būtent ta vakcinacija gana gerai apsaugo nuo pneumokokinių komplikacijų. Taigi, žmonėms, kurie yra vyresnio amžiaus, kurie turi gretutinių ligų, didinančių infekcinių susirgimų riziką, vienareikšmiškai rekomenduoju. Jauniems, sveikiems žmonėms tai nėra būtinas dalykas“.
