Portalas „Delfi“ rašė, kad lapkritį, praėjus daugiau nei pusmečiui po to, kai kovo pradžioje, pasidarė kiekybinį antikūnų tyrimą, gydytojas nustebo, kiek mažai imuniteto organizme likę.
Santaros klinikose atlikti tyrimai parodė, kad imunoglobulino G (IgG) klasės SARS-CoV-2 antikūnų jo organizme beveik nebelikę. Antikūnų titras sumažėjęs iki 0,17, kai norma, pasak gydytojo, yra daugiau nei 1,4.
„Geriau jau būčiau nesidaręs to tyrimo, nes „plikom“ rankomis visus pacientus žiūrėjau ir drąsus buvau, kaip žaliasis Agurkėlis, kuriam nebaisus vandenėlis. Na, tikiuosi, kad kiti mano vidiniai ir išoriniai gynybiniai mechanizmai jau susipažinę su virusu, bus pasiruošę antrajai bangai“, – rašė socialiniame tinkle „Facebook“ daktaras D. Rauba. Visą šią istoriją galite skaityti čia.
Prieš 3,5 mėnesio medikas, kartu su kitais kolegomis, buvo paskiepytas dviem „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos „Comirnaty“ dozėmis ir dabar nusprendė pasitikrinti vėl, kiek turi koronaviruso antikūnų. Kiekybinį antikūnų titrą darėsi ir gydytojo kolegos.
Šįkart rezultatai maloniai nudžiugino. Jei jau po pirmosios vakcinos dozės praėjus dviem savaitėms antikūnų titras buvo 2961,5 kAU/L, tai po antrosios dozės jis buvo net 4080!
„Kaip matote, gana aukštas antikūnų kiekis laikosi stabiliai, tad organizmas tinkamai sureagavo į viruso baltymo spyglį ir, kiek ilgai bus tokioje būklėje, stebėsiu asmeniškai.
Praeitą savaitę Santaros klinikos darė kiekybinius antikūnų tyrimus savo darbuotojams taip pat praėjus daugiau nei 3 mėn. po antros vakcinos dozės. Tai, kiek klausiau kolegų, pas visus buvo 2000–5000 santykinių vnt. antikūnų, pas kai ką – net iki 20000.
Plaukai nenuslinko, daugiau nepabalo, pavyko du kartus paatostogauti šiltuose kraštuose ir grįžti be jokių suvaržymų. Taigi privalumų nemažai, minusų nejaučiu.
Ar skiepysiuosi nuolatos? Bus matyti kokia bus situacija, kokia sveikata, kokie reikalavimai, bet šiaip pasitikiu savo imuninės sistemos atmintimi, kuri prisimins priešą, jei bus tokia būtinybė“, – savo socialio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė D. Rauba.
Kas lemia, kad skirtingiems žmonėms susidaro nevienodas imuninis atsakas į vakciną nuo koronaviruso, pasakyti sudėtinga.
Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė portalui „Delfi“ kiek anksčiau sakė: „Antikūnų titrai priklauso nuo imuninės sistemos ypatumų. Asmenų, kurie vartoja imunosupresinius vaistus ir/ar serga lėtinėmis ligomis (pvz. onkologinėmis, autoimuniniais susirgimais, hepatitais, ŽIV ir pan.) arba tiesiog yra vyresni negu 65 metų amžiaus, imuninė sistema visuomet yra silpnesnė ir imuninis atsakas – vangesnis.
Ar tai reiškia, kad pasiskiepijus tokio asmens imunitetas bus silpnesnis? Taip, tačiau nepaskiepijus tokio žmogaus, liga labai smarkiai pažeis organizmą, nes jo apsauginis mechanizmas pažeistas. Dėl to ir vakcinacija yra labai svarbus imuninės sistemos stiprinimo komponentas ne tik COVID-19, bet ir kitų vakcinomis valdomų ligų atžvilgiu (plaučių uždegimo, difterijos, stabligės, erkinio encefalito ir pan.)“.
Antakalnio poliklinikos Darbo medicinos centro vedėja Raimonda Kungytė pastebėjo, kad kol kas yra mažai duomenų, nuo ko išties priklauso, koks imuninis atsakas persirgus ar pasiskiepijus susidarys.
„Kiek teko stebėti pasiskiepijusių asmenų susidariusį imuninį atsaką, jis varijavo nuo nuo 100 iki 200 AU/ml. Negalėčiau pasakyti, kad tai priklausė nuo amžiaus, nuo lyties ar dar kitų asmens ypatumų. Nepriklausė susidariusių antikūnų kiekis ir nuo po vakcinos gavimo juntamų pašalinių reakcijų.
Norint nustatyti aiškesnes tendencijas, reikėtų atlikti žymiai daugiau tyrimų. Aišku, žmonėms turintiems imunodeficitą ar vartojantiems imunosupresinius vaistus, imuninis atsakas, tikėtina, bus silpnesnis“, – komentavo gydytoja.
Dažnai teigiama, kad antikūnų mažiau susiformuoja tiems, kurie perserga lengvesne ligos forma.
„Vienareikšmiškai sutikti su šiuo teiginiu negalėčiau. Nemažai daliai žmonių taip ir yra, bet taip pat turime daug atvejų, kuomet vieną-dvi dienas žmogus pajuto nežymius simptomus, o antikūnų titrai susidarė pakankamai aukšti, kai kiti sirgo simptomine ligos forma, tačiau antikūnų susidarė labai mažai ar iš viso jų nebuvo.
Buvo ir vaikų, kurie išvis neturėjo jokių simptomų, bet profilaktiškai patikrinus paaiškėjo, kad titrai susidarė aukšti, o jų tėvams, patyrusiems sunkesnę ligos eigą, antikūnų kiekis buvo žymiai mažesnis. Ši liga yra pakankamai nauja ir variantų yra daug. Visame pasaulyje daugybė mokslininkų ir gydytojų kasdien dirba, tyrinėdami tiek pačią ligą, tiek jos sukėlėją, todėl mes nuolat sužinome vis naujų faktų. Ateityje tų žinių bus dar daugiau ir jos keisis“, – pastebėjo R. Kungytė.
Pašnekovė priminė, kad be antikūnų yra dar ir atminties ląstelės, kurios, organizmui pakartotinai susidūrus su virusu, jį sugebėtų atpažinti ir sunaikinti. Bet jos netiriamos.
„Atminties ląstelės yra ir, tikėtina, kad, jeigu po skiepo arba persirgus pakartotinai užsikrėstume koronavirusu, jos turėtų į jį sureaguoti“, – paaiškino medikė.
Atminties ląstelių vaidmenį, organizmui kovojant su koronavirusu, minėjo ir pats daktaras D. Rauba.
„Yra ne tik B ląstelių pagaminti antikūnai, o dar ir T ląstelės. Tai – mūsų ląstelinis imunitetas, kai organizmas reaguoja į bakterijas, virusus. Jos turi netgi didesnę atmintį ir stimuliuoja B ląsteles, kad šios gamintų tuos antikūnus.
Manoma, kad, nors antikūnų kraujyje sumažėja ar nebelieka, bet visgi T ląstelės išlaiko atmintį apie tą sukėlėją. Tik dabar neaišku, kaip ilgai tą atmintį išlaiko. Kiek tirta nuo kovo–balandžio, tai ląstelės aktyvios išlieka net iki 6 mėnesių. Bet ilgesnių tyrimų nėra, tai iš principo neaišku, ar tos ląstelės ilgiau gali išlaikyti viruso atmintį“, – paaiškino daktaras D. Rauba.
Plačiau apie tai, kada verta atlikti antikūnų tyrimus, o kada ne, kur šie tyrimai atliekami ir kiek kainuoja, pagaliau, kodėl vienų su infekcija susidūrusių asmenų antikūnų titrai gali smarkiai skirtis nuo kitų galite paskaityti čia.