„Jo būklė sudėtinga. Pateko tiesiai į reanimaciją. Gydytojai dėl jo gyvybės kovoja jau septinta para. Jis nepasiskiepijęs. Užsikrėtė nuo savo artimųjų. Savo paties namuose. Artimieji nepasiskiepiję. Jis – vaikas“, – vėliau savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Dulkys.
Ir nors VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja daktarė Inga Ivaškevičienė dėl pacientų duomenų apsaugos atsisakė kalbėti apie šį konkretų ministro paminėtą vaiką, vis tik ji sutiko žurnalistams pakomentuoti apie tai, kaip koronavirusu užsikrečia ir serga vaikai.
Sunkiau serga paaugliai
Gydytoja I. Ivaškevičienė pasakojo, kad COVID-19 liga sergančių vaikų amžius yra labai įvairus – nuo naujagimių iki 18 metų, bet šiuo metu sunkiau serga paaugliai.
„Atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tokios situacijos pas mus per visą pandemijos laikotarpį dar nebuvo. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ypatingai sunkiai sergančių vaikų“, – kalbėjo gydytoja.
Gera žinia kol kas yra tai, kad sunkiai sergančių vaikų dalis nėra didelė. Pvz., šiuo metu Santaros klinikų Vaikų ligoninėje gydomi aštuoni vaikai, iš jų vienas – reanimacijoje. Pacientų skaičius kinta nuolat, bet, kaip pastebėjo I. Ivaškevičienė, tendencija yra, kad sergančių COVID-19 liga vaikų daugėja ir tikėtina daugės ateityje.
„Per vasarą turėjome po vieną-du, būdavo dienų, kai išvis tokių pacientų nebūdavo. Dabar skyrius praktiškai nuolat užpildytas“, – kalbėjo medikė.
Klinikiniai ligos požymiai – labai įvairūs
I. Ivaškevičienė, kalbėdama apie tai, kaip koronavirusine infekcija serga vaikai, priminė medikų pamėgtą frazę, kad vaikas nėra suaugusio žmogaus kopija.
„Jie turi savo ligos eigą. Klinikiniai požymiai yra labai įvairūs, nėra nė vieno, kurį galėtume paimti, kaip kažkokį „auksinį“ standartą. Tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, gali būti virškinamojo trakto pažeidimas, viduriavimas, vėmimas, pykinimas – tas spektras labai platus.
Dažniausiai visą šią puokštę lydi karščiavimas, bet jis irgi gali būti labai įvairus. Vieni vaikai labai atkakliai karščiuoja, jiems būna labai didelė temperatūra, bet yra ir tokių, kurie turi 37 ir kelias dalis. Tėvų vertinimu, tai atrodytų, kaip ir nieko ypatingo, nelabai pavojinga infekcinė liga arba šiaip būklė, nekelianti nerimo. Bet už viso to gali būti COVID-19 infekcija“, – įspėjo gydytoja.
Įvardijo grėsmingiausią būklę
Paklausta apie dažniausias komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, kurie paprastai pasireiškia COVID-19 liga susirgusiems vaikams, I. Ivaškevičienė sakė: „Gali būti įvairiai. Pati grėsmingiausia būklė yra dauginis organų uždegimo sindromas. Tai yra pokovidinė būklė. Dažniausiai vaikas perserga ir ji išsivysto po kelių savaičių, maždaug po 2–3. Svarbu pabrėžti, kad vaikai gali persirgti infekcine liga labai lengvai.
Mes turėjome ne vieną atvejį, kai tėvai išvis nežinojo, kad vaikai sirgo, bet vėliau laboratoriniais tyrimais galėjome tai patvirtinti. Ir, atrodo, visiškai nesudėtinga infekcinė liga staiga sukelia neadekvatų organizmo atsaką. Pavojinga tai, kad tie vaikai dažniausiai, turbūt 80 proc., gydomi intensyvios terapijos skyriuje.
Tai, kaip čia pasversi: ar tikrai ta infekcinė liga tokia lengva vaikams, jeigu po to lieka tie liekamieji reiškiniai, arba tas sindromas, kuris yra retas, bet jis pasitaiko?
Vertinant visų ligų kontekste, mes ne taip ir mažai tų vaikų turėjome. Esame paskaičiavę, kad per mėnesį būna po porą atvejų vien Vilniuje. Dar yra ir kiti Lietuvos regionai.
Tai yra tokios situacijos, kurių iki šiol niekada nesame matę. Pediatrams tai nepatinka“, – patikino gydytoja.
Portalas „Delfi“ ketvirtadienį rašė, kad reanimacijos skyriuose šiuo metu gydoma ir daugiau sunkiai COVID-19 liga sergančių vaikų. Apie tai, kiek ir kaip jų serga, galite paskaityti čia.
I. Ivaškevičienė atkreipė dėmesį ir į plačiai aprašytą pokovidinį sindromą, pasireiškiantį vaikams.
„Atlikti tyrimai, kad iki pusės metų kai kurie vaikai jaučia tam tikrus liekamuosius reiškinius, pvz., bendrą silpnumą – ne tokį, kad tingisi kažką daryti, bet, kai silpna ir nieko nenori, negali daryti. Ką tik turėjote aktyvų, strikinėjantį vaiką, o dabar jis verčiau renkasi pagulinėti.
Gali būti įvairūs liekamieji sąnarių, raumenų skausmai, sunkumai mokytis, sukaupti dėmesį. Tas spektras labai platus.
Jeigu vaikams tie požymiai išlieka 4–6 mėnesius, tai irgi yra reikšmingas poveikis jų sveikatai. Galėtų pati infekcinė liga praeiti gana lengvai, bet vėliau tęstis tokios „uodegos“. Jos daro įtaką vaikų bendravimui, socialiniams įgūdžiams, jiems sunkiau mokytis.
Yra daug dalykų, kurių mes šiandien negalime pamatuoti ir įvertinti, bet jie tikrai turės tokias atokiąsias pasekmes“, – prognozavo gydytoja.
Deja, neaišku, kaip COVID-19 liga paveiks kūdikių raidą. Kol kas galima vertinti tik objektyvius jiems pasireiškusius ligos požymius ir ūmųjį ligos periodą, ne liekamuosius reiškinius.
„Bet dauginis uždegiminis sindromas gali būti ir kūdikiams. Tokių taip pat turėjome. Amžius nėra kažkoks apsauginis faktorius. Jie taip pat gali sirgti“, – neabejojo I. Ivaškevičienė.
Ligos eigą blogina lėtinės ligos
Kartu gydytoja pridūrė, kad rizika susirgti sunkiau daug didesnė yra sergantiems lėtinėmis ligomis vaikams. Labiausiai didėja rizika sunkiau susirgti COVID-19 liga turintiems lėtinių kvėpavimo takų ligų, didelį antsvorį, nutukusiems vaikams. Taip pat situaciją blogina imuninės sistemos sutrikimą lemiančios lėtinės ligos.
„Imunosupresiniai pacientai neturi adekvataus atsako į infekciją. Kartais tie procesai gali būti nebekontroliuojami“, – apgailestavo medikė.
Kartu I. Ivaškevičienė patikslino, kad serga ne tik turintys lėtinių ligų, bet ir iki tol sveiki buvę vaikai.
„Dažniausiai į ligoninę jie patenka dėl antrinių bakterinių infekcijų. Tarkime, tėvams nepavyksta susidoroti su atkakliu karščiavimu, nes kai kuriems vaikams taip būna. Tada, aišku, būna tam tikrų komplikacijų. Dažniausiai tai yra antrinės bakterinės infekcijos“, – sakė medikė.
Skiepų nauda neabejoja
Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja pastebėjo, kad paprastai, kai pas juos patenka vaikas, infekcija sergama šeimomis. Dažnai tėvai būna neskiepiję.
„Vaikai dažniausiai gauna infekciją iš aplinkui esančių suaugusiųjų. Aišku, galime kalbėti ir apie vaikų kolektyvus. Taip, jie visi grįžo į kolektyvą ir ten irgi vyksta infekcijos plitimas, bet, kalbant apie pediatrinę populiaciją, jeigu visi skiepytųsi sąžiningai ir darytų, kaip rekomenduojama, turbūt tas atvejų skaičius būtų ženkliai mažesnis“, – neabejojo I. Ivaškevičienė.
Medikė apgailestavo, kad vaikų nuo dvylikos metų skiepijimo nuo koronaviruso apimtys kol kas yra labai mažos.
„Dažnai tenka konsultuoti pacientų tėvus, kurie, jau ištikus nelaimei, skambina ir yra pasiryžę padaryti bet ką, gauti vaistus iš bet kurios pasaulio šalies, kad tik pašvelnintų simptomus.
Šiandien yra ta diena, kada galima pasiskiepyti ir nereikės būti ta situacija, kai galvosi, ką daryti, melsi inovatyvių vaistų. Dabar yra momentas, kada galima užkirsti tam kelią, tai kviečiu visus pasinaudoti“, – paragino pediatrė, pridūrusi, kad rekomendaciją skiepyti vaikus nuo 12 metų palaiko Europos pediatrų draugija ir beveik visų skiepijančių vaikus Europos šalių pediatrų draugijos, įskaitant Lietuvos pediatrų draugiją, kurią sudaro iškiliausi Lietuvos vaikų gydytojai, o šalutinių reakcijų į vakciną vaikams esą beveik nebūna.
Šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai dėl skiepų nuo koronaviruso poveikio vaikams nuo 6 mėnesių iki 11 metų.
Klaipėdoje gydomi nuo suaugusiojo iki beveik jaunuolio
Sunkiai sergančių vaikų yra ir kitų miestų ligoninėse. Pavyzdžiui, Klaipėdos vaikų ligoninėje pastaruoju metu nuo COVID-19 ligos gydoma po 5–10 vaikų. Su jais guli po 3–5 prižiūrinčius asmenis, kuriems taip pat nustatoma infekcija. Tokių, kuriems buvo reikalinga intensyvi terapija, buvo vos vienas.
„Sergančių turėjome įvairaus amžiaus pacientų – nuo naujagimio iki beveik suaugusio jaunuolio“, – portalui „Delfi“ pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė.
Anot medikės, sunkesnę ligos eigą vaikams, kaip ir suaugusiems, nulemia gretutinės ligos, tokios kaip nutukimas, cukrinis diabetas.
„Vaikams COVID-19 infekcija dažnai pasireiškia lengvesne forma, į stacionarą jie patenka dėl sutrikusio skysčių ir elektrolitų balanso užsitęsus karščiavimui“, – komentavo gydytoja.
Pasidomėjus, kur vaikai paprastai užsikrečia, pašnekovė sakė, kad įvairiai: ir mokymo įstaigose, ir namuose.