Simptomai tęsiasi net pusę metų
Vaikų gydytoja pasakojo, jog po koronaviruso vaikams pasireiškia keli skirtingi sindromai. Vienas iš jų – su kovidu susijęs dauginis uždegimo sindromas. Tai sunki komplikacija po ligos.
„Tokių pacientų ligoninėje turime ir šiuo metu“, – sakė O. Kinčinienė.
Dauginis uždegimo sindromas, susijęs su COVID-19 liga, yra ūminė labai ryškios klinikinės išraiškos liga. Ji pasireiškia dideliu karščiavimu, širdies nepakankamumu, kartais ir kitų organų organų, krešėjimo sutrikimais, bėrimais. Tai daug organizmo sistemų pažeidžianti liga. Ji gali atsirasti vaikui persirgus ir simptomine, ir besimptome COVID-19 forma.
Liga atsiranda praėjus kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams po koronaviruso infekcijos. Dauginis uždegimo sindromas, pasak O. Kinčinienės, reikalauja intensyvaus gydymo ligoninėje, kartais net ir intensyvios terapijos skyriuje.
Kitas susirgimas – užsitęsęs koronavirusas arba kitaip, lėtinė koronaviruso infekcija. Tokių pacientų ligoninėje nėra, tačiau labai daug jų kreipiasi į šeimos gydytojus ir yra gydomi ambulatoriškai.
Ilgasis koronavirusas arba lėtinis koronavirusas yra tokia ligos forma, kuri taip pat gali atsirasti po bet kokio sunkumo COVID-19 infekcijos.
„Simptomai atsiranda praėjus po koronaviruso nuo kelių iki keliolikos savaičių. Paprastai tokia liga būna iki 6 mėnesių trukmės ir irgi gali turėti labai daug įvairių pasireiškimų. Dažniausiai mes, kardiologai, susiduriame su fizinio krūvio netoleravimu, tachikardija, krūtinės skausmais, dusuliu arba net alpimais“, – vardijo O. Kinčinienė.
Tačiau gali pasireikšti ir kitokie simptomai – atminties, nuotaikos, uoslės sutrikimai, mokymosi ar net fiziniai sunkumai.
Kol kas Lietuvos statistikos, kiek COVID-19 prasirgusių vaikų susiduria su problemomis po infekcijos, nėra. Tačiau yra duomenų iš kitų šalių.
„Epidemiologija, užsitęsusio kovido dažnumas labai skiriasi priklausomai nuo publikacijos šaltinių. Yra nuo kelių iki keliolikos procentų. Kai kurios šalys skaičiuoja netgi iki 27 proc. vaikų, turinčių užsitęsusio kovido formą. Labai įvairi epidemiologija“, – kalbėjo vaikų gydytoja.
Su didžiulėmis problemomis susiduria net ir prieš tai buvę visai sveiki vaikai
Gydytojos teigimu, kol kas dar nepastebima tendencijų tarp COVID-19 ligos sunkumo ir po ligos atsiradusių problemų: „Jokių akivaizdžių sąsajų su persirgtos ligos sunkumu nustatyti nepavyksta ir užsienio kolegoms. Taip gali nutikti ir po besimptomės, ir po gana sunkiai persirgtos ligos. Taip pat negalime pasakyti, daugiau berniukų ar mergaičių. Kai kur publikacijose rašoma, kad dažniau su ilgąja koronaviruso forma susiduria mergaitės, bet kiti autoriai publikuoja kitokius duomenis. Todėl kol kas negalima pasakyti, kam labiausiai gresia turėti ilgąjį kovidą.“
Su didžiulėmis sveikatos problemomis po infekcijos susiduria net ir prieš tai buvę visai sveiki, aktyvūs, sportuojantys vaikai. Po COVID-19 vėl bandant grįžti į gyvenimo ritmą, toks vaikas pastebi, kad nebegali toleruoti fizinio aktyvumo taip, kaip anksčiau.
Kalbant apie amžių, dėl širdies sutrikimų po COVID-19 į gydytojus dažniausiai kreipiasi mokyklinio amžiaus vaikai.
„Tie, kurie jau turi tam tikrą fizinį krūvį mokykloje, kai reikia atlikti tam tikrus normatyvus, jie gali pastebėti, kad kažkas negerai. Tai dažniausiai kreipiasi mokyklinio amžiaus vaikai. Bet pasitaiko ir ikimokyklinio amžiaus vaikų, nors ir nedaug“, – kalbėjo pašnekovė.
Kartais būna ir taip, kad vaikas, sirgęs besimptome forma ir to nė nežinojęs, staiga pajaučia suprastėjusią sveikatą. Tik vėliau nustatoma, kad taip įvyko dėl koronaviruso.
„Visada paklausiame, ar niekas šeimoje nesirgo, ar kam nors iš šeimos buvo atliktas PGR testas. Būna, kad ir vaikui atliekame antikūnų tyrimus“, – pasakojo gydytoja ir pridūrė, kad jai kol kas neteko sutikti skiepytų vaikų, kuriems pasireikštų ilgoji koronaviruso forma.
Specifinio gydymo liekamiesiems reiškiams po COVID-19 nėra, viskas gydoma pagal pasireiškusį sutrikimą. Jei sutrinka ritmas ir tai yra reikšminga kraujotakai, liga gydoma ritmui sutvarkyti skirtais vaistais. Tačiau dažniausiai gydymas būna tik simptominis. Taip pat rekomenduojama fizinė veikla, subalansuotas darbo ir poilsio režimas.
Suaugusieji taip pat dažnai susiduria su pokovidiniu sindromu
Maždaug kas 10 suaugęs žmogus, persirgęs COVID-19, turi pokovidinį sindromą. Simptomai gali būti patys įvairiausi, gydytojai skaičiuoja net apie 200 skirtingų sveikatos problemų.
„Dažniausiai pasitaiko sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, dėmesio, koncentracijos sutrikimai, plaukų slinkimas, kaulų, raumenų skausmai ir kardiologinės problemos, tai yra širdies plakimai ir kraujospūdžio svyravimai“, – sakė D. Važgėlienė.
Tie pacientai, kurie sirgo labai sunkiai ir gulėjo ligoninėje, po jos iškart keliauja į reabilitaciją. Pasitaiko, kad net ir po intensyvaus gydymo bei reabilitacijos kai kurie negali pilnai grįžti į normalų kasdienį gyvenimą ir grįžta gydytis į ligonines.
Intensyvus reabilitacijos procesas, kurio metu stengiamasi padėti pokovidinį sindromą turinčiam žmogui, vyksta nuo 14 iki 20 dienų. Po to pacientui būna suteikiamos rekomendacijos, ką daryti namuose. Visas sveikimo procesas gali užtrukti net iki 4–6 mėnesių.
„Su šiuo sindromu dažniausiai susiduria ganėtinai jauni ir darbingo amžiaus žmonės, kurių amžiaus vidurkis yra apie 41 metus. Tai kelia didžiausią nerimą, nes šita pokovidinė būklė trikdo žmogaus darbingumą, laisvalaikį, fizinį aktyvumą ir psichologinę būklę“, – kalbėjo D. Važgėlienė.
Deja, tačiau reabilitacijoje, pasak gydytojos, tokių pacientų po truputį vis daugėja.
Gydytoja pataria, jog praėjus 4-8 savaitėms nuo ūmios infekcijos pradžios, jei simptomai vis dar tęsiasi, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojui reikėtų papasakoti, kad sirgote COVID-19, nes kai kurie pacientai savo atsiradusių simptomų nesusieja su buvusia liga.
Panaši taisyklė galioja ir vaikams. Pasak O. Kinčinienės, jei praėjus porai savaičių po COVID-19 ligos darbingumas, fizinio krūvio tolerancija, dėmesio ar miego sutrikimai vis dar išlieka, vertėtų kreiptis į gydytojus.
Po ligos, pasak vaikų gydytojos, labai svarbu palaipsniui didinti gyvenimo tempą: „Ne iškart pradėti visas veiklas, bet po truputį. Sportą, mokymosi procesą, atminties lavinimą ir taip toliau. Yra nuomonių, kad kuo daugiau vaikai praleidžia laiko prie išmaniųjų įrenginių, tuo ilgiau gali tęstis skundai. Nepamiršti ir tinkamo dienos režimo.“
Klaidinga manyti, kad vaikų neverta skiepyti dėl lengvos ligos formos
Tėvai, kurie nenori skiepyti savo vaikų, dažniausiai savo nenorą argumentuoja tuo, jog vaikai serga lengvai, tad kam reikia „badyti“ sveiką vaiką. Visgi, tokia nuomonė, pasak gydytojos, yra labai klaidinga.
„Tai nėra vaikų badymas, tai yra vakcinos įskiepijimas, natūralaus imuniteto formavimo paskatinimas, suleidžiant nedidelę dozę į ligos sukėlėją panašių medžiagų. Jei vertintume galimas pašalines reakcijas po skiepo ir kovido komplikacijas, tai yra įvairių spekuliacijų, kad po vakcinos dažnai būna miokarditas ar kitokios reakcijos, bet galiu paprastą statistiką pasakyti. Po vakcinos miokarditas visada būna žymiai žymiai lengvesnis, pasitaiko 37 kartus rečiau nei kovidinis miokardo pažeidimas vaikams. Tai įrodyta mokslo. Tai nėra vaiko badymas, tai vaiko apsaugojimas“, – pabrėžė O. Kinčinienė.