Atsisakys periodinio darbuotojų testavimo
COVID-19 atvejų skaičius dabar jau mažai ką stebina – kone kasdien mušami rekordai, o mobilieji testavimo punktai kemšasi taip, kad kai kuriems tyrimo tenka laukti net keletą dienų.
Vyriausybė nusprendė atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl to, kad, sparčiai plintant atmainai visoje visuomenėje, netikslinga testuoti tik atskiras grupes.
„Darbuotojų profilaktinis testavimas nebetenka prasmės. Kitas aspektas, didžiulis mobiliųjų punktų užimtumas. Vienas iš niuansų, prie kurių prisidėtų profilaktinio testavimo atšaukimas, būtų ir pagelbėjimas mobiliesiems punktams“, – paaiškino sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Specialistai sako: testavimas vis tiek išlieka prioritetu ir siūlo alternatyvą tiek darbuotojams, tiek plačiajai visuomenei.
„Kaip atrankinį testą ir ypač tiems žmonėms, kurie jaučia simptomus, pirmiausia [reikėtų] naudoti greituosius antigeno testus. Ir, jeigu testas teigiamas, nėra reikalo epidemiologine prasme toliau tokį žmogų dar tirti papildomai PGR metodu, nebent to reikėtų dėl klinikinių indikacijų“, – laidai „Delfi diena“ paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas.
Gyvybės mokslų centro mokslininkas biologijos mokslų daktaras Gytis Dudas teigė, kad ieškoma būdų, kaip praplėsti tas apimtis ir vienas iš sprendimų būtų greitieji antigeno testai.
Stabdo galimybių pasą
Ekspertai vieningai tikina: ne tik periodinis darbuotojų testavimas, bet ir galimybių pasas savo darbą jau atliko. Vyriausybė apsisprendė pristabdyti šio dokumento veikimą jau nuo šeštadienio – vasario 5 dienos.
Tačiau ribojimai išliks, pvz., prekybos ploto, tenkančio vienam asmeniui.
„Natūralu, kad matydami epidemiologinę situaciją visų priemonių atsisakyti negalime ir vienas iš ribojimų, kurį siūloma palikti, tai ploto ribojimas prekybos vietose iki 15 kvadratinių metrų asmeniui“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Verslas taip pat džiaugiasi, kad galimybių pasas skaičiuoja paskutines dienas. O ploto ar srautų ribojimai didelės žalos esą nepadarytų.
„Tai, kad yra įvesti penkiolikos metrų kvadratūros žmogui ribojimai, manome, logiška. Prekybininkai per daug nepyks ir nekariaus, nes žinomė, kad yra ir tam tikri srautų sumažėjimai“, – patikino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Visgi ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžė, kad, atšaukus galimybių pasą, jau taikomi ribojimai gali likti, tačiau naujų ir nelogiškų apribojimų atsirasti neturėtų.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Sveikatos ministerijai ir kolegoms neriboti bei neapkrauti nelogiškais apribojimais ūkinių veiklų, nes vis dėlto ir prisitaikyti prie tų reguliavimų reikia“, – paaiškino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tuo metu S. Čaplinskas atsisakius galimybių paso rekomendavo: „Naudotis tomis biosaugos priemonėmis, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų, o užsikrėtę žmonės kuo greičiau izoliuotųsi, praneštų savo galimiems kontaktams, kurie galbūt užsikrėtė, patys to nežinodami“.
Skiepytis skatins ir toliau
Užkrečiamųjų ligų ekspertas pataria neužsimerkti ir prieš nepasiskiepijusius žmones. Vis dar reikia juos skatinti pasiskiepyti.
Statistikos departamento duomenimis, skiepijimas nuo COVID-19 pirmąja doze beveik sustojo ir bendras bent kartą paskiepytų asmenų skaičius siekia tik 64 procentus.
„Turi būti nuolat atliekami sociologiniai tyrimai, kodėl žmonės dvejoja, kodėl nepasirenka tos medicininės priemonės, kuri tikrai gali padėti išsaugoti sveikatą ir gyvybę, o ne vien tik agituoti, kad ateikit“, – sakė S. Čaplinskas.
Dudas: omikron nėra „tik sloga“
Kalbėdamas apie tai, kiek koronavirusas dar cirkuliuos mūsų visuomenėje, virusų tyrinėtojas G. Dudas aiškina: omikron nebus paskutinė koronaviruso atmaina, bet ji gali užbaigti pandemiją. Vis dėlto, jo teigimu, viruso nereikėtų nuvertinti.
„Paėmus statistinį žmogų, jo ligos eiga, užsikrėtus omikron, bus šiek tiek lengvesnė, palyginti tarkime su delta. Bet Lietuvoje didžiausią mirtingumą sukėlė iki šiol niekuo nepasižymėjusios SARS-CoV-2 atmainos, kurios cirkuliavo 2020 metų gale. Taigi kažką vadinti sloga yra tiesiog neapgalvotas absoliutinimas dalykų apie kuriuos žmonės dažnai neišmano“, – portalui „Delfi“ kalbėjo G. Dudas.
Pastarąją parą Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 12 tūkstančių atvejų.