„Dalinai suprantu ministro ir viceministro paaiškinimus, kodėl yra sutrikusi vaistų tiekimo grandinė. Tačiau, man atrodo, kad ministerijos vadovybė nenori matyti didmenininkų tam tikrų žaidimų. Ir nepajudina, mano supratimu, nei piršto, kad spusteltų labiau juos“, – Eltai teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
„Jie ir patys sako, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato, kad mes turime vaistų savo rinkoje, bet kaip atsitinka, kad tie vaistai nepasiekia visų vaistinių, į šitą klausimą galėjome išgirsti, kad vengiama ir toliau atsakinėti“, – pridūrė ji.
„Darbietės“ teigimu, vaistų trūkumą sukelti gali ir specialiai suorganizuoti didžiųjų vaistų prekybininkų užlaikymai, kurie reikalingi tam, kad būtų aptarnaujamas tik savas mažmeninis tinklas. A. Dulkys teigė, kad tam yra skirtos kompetentingos institucijos, kurios prižiūri, ar yra tokių susitarimų tarp vaistų prekybininkų.
„Kiekvienas turime veikti savo kompetencijų įgaliojimų ribose. Tai mes jaučiame, kad šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tikrai gerai darbuojasi ir tą funkciją atlieka“, – pažymėjo A. Dulkys.
„Na, o jeigu mes kalbame apie kažkokius susitarimus, tai mes jau turime kitas kompetentingas institucijas, va ir konkurencijos tarybą, ir kitus dalyvius, kurie jau savo metodais žiūri, ar yra kažkokių tai susitarimų, kaip tu veiki tame“, – susitikime su „darbiečiais“ sakė ministras.
I. Kačinskaitė-Urbonienė pridūrė, kad iš pokalbio su ministru neatrodė, jog sprendžiama permokėjimo už vaistus problema.
„Man atrodo, ministerijos atstovai nenorėjo girdėti ir apie mano kitą klausimą, kad vaistinių pelnai tarsi maži, bet labai dideli yra susijusių įmonių reklamos pelnai. Ir atitinkamai nekompensuojami vaistai pas mus neretai kainuoja brangiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – teigė ji.
„Tai, vėlgi, man atrodo yra toks noras užsimerkti ir pasakyti „ai, ten jau tegu visi tvarkosi kaip nori, mes neblogai susitvarkėme su kompensuojamais vaistais“. Bet jeigu pasižiūrėsime į skaičius, žmonės labai dažnai perka tuos, vadinkime, kartotinius, generinius vaistus. Tai yra elementarūs ibuprofenai ir panašiai. Ir už juos permoka“, – pasakojo politikė.
Ji pridūrė, kad šį klausimą gali tekti spręsti parlamentui.
„Tai šitas aspektas, kurio taip pat ministerija nesprendžia, man nepatinka. Man atrodo, mes turėsime imtis veiksmų parlamente, kad spręstume šią aktualią problemą“, – pabrėžė I. Kačinskienė-Urbonienė.
Prašė išvardinti vaistų trūkumo priežastis
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai paprašė ministro A. Dulkio išvardinti, kokios yra vaistų trūkumo Lietuvoje priežastys. Ministro teigimu, vaistų trūksta visoje Europoje dėl pandemijos metu sumažintos kai kurių vaistų gamybos, veikliųjų medžiagų ir vaistų pakuočių tiekimo sutrikimų.
„Padaryta ataskaita Europos Sąjungos mastu, kuri buvo pateikta sveikatos apsaugos ministrams kovo mėnesį, buvo įvardintos trys pagrindinės priežastys. Pirma priežastis – per pandemiją visi gamintojai buvo susireguliavę gamybą vienomis apimtimis. Kitas dalykas, kad buvo sutrikęs veikliųjų medžiagų tiekimas, jis yra jau sutrikęs tarp žemynų net, čia yra ir Indija, ir kiti dalyviai, kiti žemynai. Taip pat sutrikęs veikliųjų medžiagų pakavimo medžiagų tiekimo grandinės ir sutrikusios visos pasaulio grandinės dėl karo“, – išvardino ministras.
A. Dulkys akcentavo, kad su problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys.
„Beveik kas ketvirtoje Europos Sąjungos valstybėje vaistinėse turima problemų su nuo 400 iki 600 skirtingų vaistų pavadinimų. Kas ketvirtoje ES valstybėje“, – pabrėžė ministras.
Jis patikino Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šią problemą ėmėsi spręsti Europos Komisija, kuri, pažymėjo A. Dulkys, gali skirti ir papildomų lėšų šalims narėms.
„Europos Komisija įsipareigojo iki balandžio pabaigos su savo komanda peržiūrėti farmacijos įstatymų teisyną. Įsipareigojo pažiūrėti, kokių galėtų duot papildomų įgaliojimų Europos vaistų agentūrai (EVA), Europos ligų ir prevencijos centrui, kaip juos įgalinti dirbti“, – sakė A. Dulkys.
„Labai tikėtina, kad iš Europos Komisijos gali ateiti iniciatyvų į šalis nares ir galbūt net Europos mastu kažkokie fondai, nes kalbame apie tai, kad reikia galvoti apie papildomas investicijas ES šalių teritorijoje į laboratorijas, kažkokią pagalbą gamintojams. Nes kai kurie sutrikimai yra susiję su veikliųjų medžiagų patekimu į Europos teritoriją“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
ELTA primena, kad pavasario pradžioje tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse ėmė trūkti kai kurių vaistų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, labiausiai trūksta antibiotikų, tokių kaip amoksicilinas.