Nors visuomenėje paplitęs požiūris, kad alergija – liga visam gyvenimui, diagnozavus nemalonius simptomus sukeliantį alergeną alergiją daugeliu atvejų galima visiškai išgydyti.
Paveikia imuninę sistemą
Alergija – tai padidėjusi organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugeliui žmonių visiškai nekenksmingos. Pasak UAB „Baltic Medics“ Uosto poliklinikos gydytojos–alergologės Ramintos Krujalskytės, alergija sergančių žmonių imuninė sistema įvairias medžiagas (alergenus) atpažįsta kaip kenksmingas ir, siekdama jas sunaikinti, sukelia žmogaus sveikatai pavojingas reakcijas.
„Imuninė sistema stengiasi apsaugoti alergiškų žmonių organizmą, todėl tam, kad sunaikintų į organizmą patekusius alergenus, gamina antikūnus, vadinamus imunoglobulinu E (IgE). Šie antikūnai kovodami su alergenais į kraują išskiria chemines medžiagas, kurios reaguoja su mūsų organizmo ląstelėmis ir sukelia galybę varginančių simptomų: varvančią ir užsikimšusią nosį, ašarojančias ir niežtinčias akis, dusulį, kosulį, bėrimus ir daugelį kitų“, – atskleidžia gydytoja.
Pavojus slypi namuose
Alergiją sukeliančių įkvepiamų medžiagų gausu beveik kiekvienuose namuose. Namų dulkių erkutės – viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos priežasčių. Dulkių erkutės plačiai paplitę visame pasaulyje, jos gyvena patalynėje, kilimuose, baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose.
„Vilniaus miesto centrinėje poliklinikoje atliktas tyrimas parodė, kad iki 50 % tirtų vaikų buvo įsijautrinę keleto rūšių namų dulkių erkutėms. Įsijautrinimas šiam alergenui – didžiausias pavojus, kad išsivystys bronchinė astma“, – teigia R. Krujalskytė.
Pelėsiniai grybai – dar viena grupė alergenų, aptinkamų ir lauke, ir namuose. Jie mėgsta šiltą ir drėgną aplinką. Lauke šie grybai randami nukritusiuose lapuose, pūdymuose, šiauduose, šiene, kraike. Namuose pelėsiai klesti tamsiose, blogai vėdinamose patalpose – vonios kambariuose, drėgnuose rūsiuose, skalbinių pintinėse, po virtuvės kriauklėmis.
(Ne)Pavojingi naminiai gyvūnai
Naminiai gyvūnai gali suteikti ne tik daug džiaugsmo, bet ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Prausdamiesi, laižydamiesi ant savo kailio jie palieka seilių likučius, kurie išdžiūvę plinta aplinkoje. Šiuose seilių likučiuose ir yra medžiagos, iššaukiančios alergiją. Ypač didelių problemų sukelia katės, kurios laižosi ir grąžinasi dažniau nei kiti naminiai gyvūnai.
„Naminių gyvūnėlių alergenų aptinkama ir jų pleiskanose, plaukuose, šlapime. Susidurti su gyvūnų alergenais galima ne tik tiesioginio, bet ir netiesioginio kontakto metu. Kačių ir šunų alergenai taip pat pasklinda ore bei gali prikibti prie drabužių. Todėl nedidelės šių alergenų koncentracijos aptinkamos ir visuomeninės paskirties objektuose, kuriuose gyvūnėliai negyvena“, – įspėja R. Krujalskytė.
Saugotis žydinčių augalų
Anot gydytojos–alergologės, sezoniškai plintančios medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės sudaro didžiausią dalį lauko oru plintančių alergenų. Jas platina vabzdžiai, išnešioja vėjas, kartu su dulkėmis jos patenka į gyvenamąsias patalpas.
Žiedadulkių sukelta alergija pasižymi sezoniškumu. Paprastai medžių žiedadulkės ore pasklinda pavasarį ir todėl dažnai yra laikomos „alergijų sezono“ pranašu.
„Lietuvoje alergijų simptomai medžių žiedadulkėms jautriems pacientams stipriausiai pasireiškia kovo–gegužės mėnesiais. Atliktų tyrimų duomenimis, tarp Lietuvos gyventojų labiausiai paplitusi beržo žiedadulkių alergija. Kiti dažniausi medžių alergenai – ąžuolo ir lazdyno žiedadulkės, – pasakoja R. Krujalskytė. – Žolių ir piktžolių sukeltų alergijų sezoninis laikotarpis kiek ilgesnis. Lietuvoje jis prasideda gegužę ir tęsiasi net iki spalio mėnesio. Labiausiai mūsų gyventojus įjautrinantys žolių ir piktžolių alergenai: motiejuko, kiečio, rugių ir kviečių žiedadulkės“.
Alergiją maistui sukelia baltymai
Pastaruoju metu daugėja alergijų įvairiems maisto produktams. Alergiją maistui sukelia baltyminiai produktai, tokia alergijos forma paprastai serga kūdikiai ir vaikai. Dažniausiai pasitaiko alergijų kiaušiniams, pieno produktams, kviečiams.
Šių produktų baltymai aptinkami įvairiuose maisto produktuose, todėl diagnozuoti alergijos sukėlėją sudėtinga. Alergija pienui ar kiaušiniams pasireiškia įvairiais simptomais ir gali būti skirtingo stiprumo.
Suaugusiems žmonėms pavojingiausios alergijos sojos pupelėms, žuviai bei žemės ir lazdyno riešutams. Šiuose produktuose esantys baltymai sukelia daugybę skirtingų alerginių reakcijų, kurios kartais pavojingos žmogaus gyvybei.
Pirmas žingsnis – diagnozė
Europos alergijų Baltojoje knygoje aprašyti trys pagrindiniai kovos su alergija žingsniai, iš kurių pirmasis – pašalinti alergizuojančią medžiagą iš savo aplinkos. To siekiant būtina tiksliai nustatyti, kuri ar kurios medžiagos, esančios kasdienėje žmogaus aplinkoje, provokuoja alergiją.
Diagnozuoti alergiją neatlikus tyrimų sudėtinga, nes panašiais simptomais pasireiškia ir odos, virškinimo trakto, infekcinės, jungiamojo audinio bei kai kurios ligos. Pasak „Baltic Medics“ alergologės R. Krujalskytės, nediagnozuota ir netinkamai gydoma alergija neretai progresuoja nuo jaučiamų nemalonių simptomų iki sveikatai pavojingų būklių, pavyzdžiui, bronchinės astmos, todėl būtina negalavimo priežastį surasti kaip galima anksčiau.
„Lietuvoje jau nuo 2003 m. atliekamas ypač tikslus ir išsamus alergijų nustatymo tyrimas. Tyrimo metu iš vieno kraujo mėginio ištiriamas paciento jautrumas patiems svarbiausiems alergenams, kuriuos, atsižvelgiant į jų aktualumą sukeliant alergines ligas mūsų šalyje gyvenantiems asmenims, parinko Lietuvos alergologų komisija“, – atskleidžia alergologė.
Nors Europos alergologų ir klinikinių imunologų institutas prognozuoja, kad greičiau nei po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau nei pusė Europos gyventojų, Lietuvoje kasmet atliekama tik apie 15 tūkst. in vitro alergijų tyrimų.
„Praktikoje gydytojai dažnai susiduria ir su atvejais, kai tėvai mano, kad alergijų testas mažiems vaikams pavojingas, todėl vengia jį atlikti“, – pasakoja R. Krujalskytė.
Pasak jos, tai tik vienas iš daugelio apie alergiją sukurtų mitų: „Diagnostika išties toli pažengusi, todėl negali būti net kalbos, kad alergenų tyrimas žalingas“, – patikina gydytoja.
Tyrimą teisingai interpretuoti ir teikti individualias konsultacijas dėl tolesnio gydymo gali tik šeimos gydytojas ar alergologas. Todėl gavus teigiamą atsakymą ir išsiaiškinus alergiją sukeliantį alergeną, privalu iš karto maksimaliai riboti kontaktą su alergenu ir kreiptis į specialistą.