Šią vasarą uostamiesčio specialistai apklausė tris šimtus 9-17 metų vaikų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ketvirtadalis mokinukų niekada nevalgo pusryčių, 14 proc. nepietauja mokykloje. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė prisikemšą vakarais.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, 34 vaikus iš tūkstančio kamuoja virškinamojo trakto ligos. Apie aštuoniasdešimt procentų vaikų skundžiasi pilvo skausmais.
Vaikų gastroenterologės Birutės Čijunskienės manymu, dėl netinkamų mitybos įpročių neretai kalti tėvai. “Kai kuriems tėvams itin sunku pripratinti kaprizingą vaiką sveikai maitintis. Tėvai jaučiasi bejėgiai ir pildo visas mažojo užgaidas – klausia, ko norės pietums, ko jam nupirkti, kad tik ką nors suvalgytų. Už blogą elgesį neleidžia vaišintis mėgstamais skanėstais, už gerą – palepina saldumynais. Kai atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų ir vaikas atsiduria gydytojo kabinete, tėvai bejėgiškai prašo uždrausti jam smaližiauti. Tačiau gydytojo pareiga – gydyti ligą, o kad ji neatsirastų, turi pasirūpinti gimdytojai,” – aiškino specialistė.
Atsisako pietų
Gydytoja teigė, kad paprastai sveikiau maitinasi ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankę jaunieji klaipėdiečiai. “Darželyje vaikai įpranta maitintis konkrečiomis valandomis. Jie neturi pasirinkimo – ko įdėta į lėkštę, tą ir suvalgo. Valgiaraščiai suderinami su Visuomenės sveikatos centro specialistais, todėl juos sudaro tik sveiki, organizmui naudingomis medžiagomis turtingi patiekalai,” – sakė B. Čijunskienė.
Visose uostamiesčio mokyklų valgyklose sudarytos puikios sąlygos sveikai maitintis. Tačiau karštus pietus kasdien valgo ne visi moksleiviai. Dauguma jų užkandžiauja bandelėmis, pyragaičiais ir kitais saldumynais, bulvių traškučiais, atsigaivina gazuotais vaisvandeniais, parduodamais čia pat veikiančiame bufete. Mokyklų direktoriai tai paaiškina nenoru, kad vaikai pertraukų metu paliktų įstaigos teritoriją ir bėgtų į netoliese esančias parduotuves.
Trūksta žinių
B. Čijunskienės teigimu, tėvai retai domisi ne tik tuo, ką atžala valgo mokykloje, bet ir nekontroliuoja maitinimosi įpročių namie. “Dirbantys tėvai neturi laiko gaminti vaikui sveikų patiekalų. Anksti rytą išeina į darbą, palikdami pinigų maistui. Vaikas renkasi užkandžius savo nuožiūra, atsižvelgdamas į jų skonio savybes, susigundydamas gražiu ryškiu įpakavimu, galimybe sudalyvauti įvairiose akcijose ir pan.,” – teigė gydytoja.
Gastroenterologei pritaria ir pedagogai. “Žaliakalnio” vidurinės mokyklos direktorius Vitalijus Jakobčiukas pastebėjo, kad kai kurie vaikai namie netinkamai maitinami. “Geras” maistas valgykloje didžiausią paklausą turi savaitės pradžioje. O savaitgalį vaikai valgo sumuštinius, dešrainius, beliašus, picą, “traškučius”, saldainius, sausainius, ledus ir kt.
Manoma, kad moksleiviai gauna nepakankamai informacijos apie sveiką mitybą. “Per biologijos pamokas išdėstomi taisyklingos mitybos pagrindai greitai pasimirš, jeigu informacija nebus nuolat papildoma, pritaikoma praktiškai. Kiekvienoje mokykloje yra sveikos mitybos piramidė, kurioje nurodyta, kurių produktų augančio žmogaus organizmas turi gauti daugiausiai, kurių – tik per šventes. Tačiau ji kažkodėl kabo ne valgykloje, bet “slepiama” medicinos kabinete,” – sakė gastroenterologė.
Gali susargdinti
Anot gydytojos B. Čijunskienės, jeigu jaunuoliai nepradės sveikiau maitintis, įvairios ligos gerokai sutrumpins jų gyvenimą. “Esame tai, ką valgome. Žmogaus organizmo ląstelės susidaro iš tų maisto medžiagų, kurias suvartojame. Jeigu maitinamasi neracionaliai, vienarūšiais, nekokybiškais ir nenatūraliais, vitaminų ir mikro- bei makroelementų neturinčiais produktais, ląstelės sudėtis ir funkcijos sutrinka. Kadangi visas organizmas sudarytas iš ląstelių, gali sutrikti daugelio organų ir jų sistemų veikla, protinė ir fizinė vaiko raida. Tada atsiranda įvairių negalavimų, lėtinių susirgimų.
Vaikas ar paauglys dažnai būna prastos nuotaikos, skundžiasi greitu nuovargiu, silpnumu, galvos skausmais. Sutrinka ne tik virškinimo, bet ir nervų, kaulų bei raumenų, endokrininės sistemų veikla, gali atsirasti nutukimas, cukraligė. Sunkėja kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių darbas. Sumažėja darbingumas, nusilpsta imuninė sistema – vaikas dažnai serga virusinėmis, uždegiminės kilmės ligomis”, – aiškino gastroenterologė.