Deginasi net nėščiosios
Greitosios medicinos pagalbos Klaipėdos filialo vadovė Nijolė Dambrauskienė „Delfi“ patvirtino, kad šiuo metu iškvietimų skaičius tikrai didesnis.
„Turėjome skendimo atvejį, taip pat dėl saulės, intensyvios šilumos poveikio atvejų rimtesnių. Turime ir pajūryje nukentėjusių nuo karščio, apalpimo, deginimosi iki pirmo laipsnio nudegimų atvejų.
Apskritai, daugiau iškvietimų ir viešose vietose, vyresnio amžiaus žmonių iškvietimų dėl alpimo, galvos svaigimo epizodų. Jaučiame padidėjusį darbo intensyvumą“, – kalbėjo N. Dambrauskienė.
Vienas iš tokių nudegimo atvejų – besilaukianti moteris.
„Vakar turėjome atvejį, kai 39 savaitę besilaukianti moteris, kuriai iki gimdymo liko savaitė, sėdėjo paplūdimyje tol, kol kojas nudegė iki pirmo laipsnio nudegimo. Toks neeilinis savęs nesaugojimo atvejis. Turėjome ir 85 metų vyrą, ir 63 metų moterį, kurie išbuvę po 5 valandas pajūryje patyrė šilumos smūgį“, – sakė medikė N. Dambrauskienė.
Karštis pavojingas visiems – štai vakar, tai yra ketvirtadienį, kaip pasakoja pašnekovė, paplūdimyje teko gaivinti nualpusią 13 metų mergaitę, o prieš tai sveikata rimtai sutriko 36 metų vyrui.
„Turėjome 36 metų vyrą, kuris iš viešos vietos į ligoninę transportuotas dėl rimto širdies ritmo sutrikimo. Taip nutinka, kai žmogui trūksta elektrolitų, o jų yra vandenyje. Buvo ir daugiau sudėtingų atvejų, kuriems reikėjo pagalbos ligoninėje“, – pasakojo medikė.
Iškvietimų gausu visame mieste – žmonės alpsta, svaigsta galva, prasideda pykinimas, patiriamas šilumos smūgis. Tad saugotis itin svarbu.
„Keista matyti, kai vyresnio amžiaus žmonės, kai kurie net pasiramstydami lazdele, vidurdienį, per pačią kaitrą juda link prekybos centro, o kai kurie iš jų būtent tokiu metu eidami praranda pusiausvyrą ir nualpsta“, – kalbėjo N. Dambrauskienė ir pabrėžė, kad karštu dienos metu vyresniems žmonėms iš namų tikrai nereikėtų niekur eiti.
Pašnekovė primena, kad šiomis dienomis labai svarbi buvimo saulėje trukmė bei laikas, kada einama į lauką.
„Žinoma, būnant saulėje galima nepajusti, kaip greitai nudega oda ir perkaista kūnas, bet reikėtų tai įvertinti. Labai svarbus vandens vartojimas. O pagyvenusiems žmonėms, turintiems lėtinių ligų, išvis reikėtų vengti dienos metu būti lauke, eiti tik vakare arba paprašyti artimųjų, kad patiems nereikėtų keliauti į prekybos centrą“, – patarė GMP Klaipėdos filialo vadovė N. Dambrauskienė.
Iškvietimų padaugėjo ne tik pajūryje
Kaune taip pat pastebimas išaugęs iškvietimų skaičius, sako Kauno miesto GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kaljokaitė.
„Iškvietimų skaičius tikrai išaugęs, daugiau vežama į ligonines. Karščiai nedaro geros įtakos lėtinėms ligoms, jas provokuoja, ypač vyresniems žmonėms. Žmonėms greitai pasidaro silpna, jie alpsta, galva svaigsta. Jei galima padėti namuose, tai ten ir padedame, o jei atvejis sudėtingesnis, žmogus transportuojamas į ligoninę“, – kalbėjo I. Kaljokaitė.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos atstovas Mindaugas Kliukas sako, kad Vilniuje tiesioginių karščio aukų su šilumos smūgiais dar nebuvo, bet daug kam paūmėja lėtinės ligos.
„Karščiai provokuoja lėtinių ligų paūmėjimą. Žmonės per karščius nesisaugo, negeria skysčių, dirba fizinius darbus lauke per patį vidurdienį. Tada kokių bėdų žmogus turi, tokios ir paūmėja. Dažniausiai tai širdies ritmo sutrikimai, hipertenzijos paūmėjimai, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. Šiomis dienomis tikrai daugiau žmonių kreipiasi. Kartais ir darbdaviai neatsakingai žiūri į darbą per tokį orą – dabar labai pavojinga dirbti kelininkams, statybininkams.
Per pačius karščius sėdėkite namuose vėsiai, gerkite pakankamai skysčių, prakaituokite, nešiokite šviesius, laisvus drabužius, vidurdienį neikite į lauką, nedirbkite fizinių darbų, ypač nereikėtų eiti į parduotuvę pagyvenusiems žmonėms“, – kalbėjo M. Kliukas.
Kaip apsisaugoti nuo karčių
Kiek anksčiau laidoje „Delfi tema“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas ir gydytojas kardiologas, profesorius Raimondas Kubilius patarė, kaip apsisaugoti nuo karščio.
Pacientai, perkaitę saulėje, skundžiasi kaulų laužymu, gausiu prakaitavimu, temperatūros kilimu ir viso kūno skausmu. Taip pat paūmėja lėtinės ligos, itin dažnai – kardiologinės.
„Pirmoji pagalba yra nugabenti į vėsią vietą, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Tada paciento stebėjimas ir pakankamas skysčių vartojimas. Jei žmogus atsigauna greitai, toliau nieko ir nereikia. Jei yra skausmas, temperatūra, kraujospūdžio nedidelis padidėjimas, galima vaistų nuo skausmo ar kraujospūdžio. Visgi, jei žmogus neatsigauna ir simptomai lieka, reikia kreiptis į gydytojus“, – kalbėjo V. Morozovas.
Didžiausias pavojus kyla vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, lėtinėmis ligomis sergantiems bei dirbantiems lauke.
„Pavojus kyla ir darbingo amžiaus vyrams, kurie nieko neklauso ir vis tiek eina dirbti sunkių darbų į karštį. Tokių vyrų žmonos turėtų atkreipti į juos dėmesį“, – kalbėjo pašnekovas.
Pavojingas ir saulės ar šilumos smūgis, kuris gali baigtis ne tik karščiavimu, bet ir sąmonės netekimu ar traukuliais. Kitas pavojus – nudegimai saulėje. Pajūryje kasmet galime pamatyti žmonių, kurie nusideginę taip, kad tapę nebe raudoni, o violetiniai, ir deginasi toliau.
„Saulė ir oda ne veltui moteriškos giminės žodžiai – turi ilgą atmintį ir nieko nepamiršta. Nudegimo komplikacijos gali išryškėti daug vėliau. Galime nudegti saulėje taip pat, kaip nuo liepsnos ar karšto vandens. Bet didžiausia problema yra tai, kad po 10 ar 30 metų atsiranda odos vėžys“, – sakė V. Morozovas.
Jei pastebite tinimą – trūksta elektrolitų
Gydytojas pataria per karščius visas keliones ar sunkesnius darbus planuoti anksti ryte arba vėliau vakare ir imti pavyzdį iš pietiečių.
„Siesta yra ne šiaip sau, tai apsisaugojimas nuo karščio. Padarykite ir jūs sau siestą tą vieną karštą savaitę. Visus darbus ir keliones atidėkite į vėlų vakarą ar ankstyvų rytą. Pagrindinis mūsų vėsinimosi būdas yra prakaitavimas. Todėl reikia pakankamo skysčių ir druskų kiekio.
Labai dažnai į priėmimo skyrių atgabenami piliečiai, kurie sportuoja per tokią kaitrą ir negauna pakankamai druskų, todėl pradeda tinti. Ne tik vandens svarbu gauti, bet ir elektrolitų – tai yra mineralinis, visi miltukai su elektrolitais“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Kava ir alkoholis skysčius išvaro, todėl išgėrus kavos išgerkite ir stiklinę vandens. Jei su simptomais nepavyksta kovoti namuose ir vis tiek jaučiate galvos skausmą, sumišimą, karščiavimą, arba matote, kad artimas žmogus yra pasimetęs, su juo sunku susikalbėti, kreipkitės į greitąją pagalbą.
Jei tinimas atsiranda staiga, o karštis didelis, visada reikia pagalvoti, ar užtektinai gaunate druskos ir elektrolitų. Geriant paprastą vandenį ir gausiai prakaituojant, paties vandens gali užtekti, tačiau druskų – ne.
Dideliame pavojuje – sergantys širdies ligomis
Pasak profesoriaus R. Kubiliaus, žmogus karštį toleruoja ne amžinai – po kelių itin karštų dienų organizmas gali nebesugebėti susitvarkyti.
„Ką dažniausiai pastebime, tai vyresnius nei 65 metų pacientus, kurie kreipiasi dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, širdies permušimų, perdėto prakaitavimo. Nesenas pavyzdys – garbaus amžiaus senjoras, kuris turėjo savo dienos rutiną ir išeidavo pasivaikščioti, staiga pavakaryje pajuto bendrą silpnumą, prarado orientaciją aplinkoje. Tada atvyko į skubios pagalbos priėmimo skyrių ir jam buvo diagnozuotas kritinis sumažėjęs elektrolitų, natrio kiekis“, – sakė prof. R. Kubilius.
Karščiai gali išprovokuoti ligą ir nesergantiems
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis aplinkos veiksniai, pasak profesoriaus, yra itin svarbūs. Jiems didelę įtaką sveikatai daro ir oro užterštumas, ir mažas fizinis aktyvumas, ypač pastebėtas karantino laikotarpiu, o vasarą dar nesergantiems širdies liga gali atsirasti tarsi iš niekur.
„Vyresnio amžiaus pacientai dar gali nesirgti širdies ir kraujagyslių liga, tačiau netektas skysčių kiekis, prarasti elektrolitai gali išprovokuoti trapią širdies ir kraujagyslių sistemą bei pranešti apie pirmuosius simptomus. O tie, kurie turi diagnozuotą ligą, karštu metu gali jausti naujus simptomus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad netenkame skysčių ir elektrolitų, o vyresnių žmonių reakcija į karštį yra baigtinė. Organizmas tampa nebeatsparus karščiui“, – kalbėjo profesorius.
Pašnekovas primena, kad pasirūpinti turėtume ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais ar kolegomis, nes vyresni žmonės kartais nesupranta, koks pavojingas gali būti karštis ir skysčių netekimas.
Kai kuriems karšti orai gali netgi pranešti apie tai, kad reikia susirūpinti širdimi, bei įspėti apie beprasidedančią ligą, net jei pats žmogus apie ją nieko nežino.
„Lietuviai yra priskiriami prie didelės rizikos žmonių, galinčių turėti širdies ligas. Pirmieji simptomai, kada turėtume sunerimti, tai yra gausesnis prakaitavimas, nes jo metu netenkame elektrolitų. Jų disbalansas gali būti labai reikšmingas. Žmogus dienos pabaigoje gali nesuprasti, kur jis yra, užmiršti, kur jo namai ar artimieji.
Pacientai, kurie įžengė į šeštąjį dešimtmetį ir save laiko sveikais, turėtų atkreipti dėmesį į širdies permušimus, galvos svaigimą, bendrą silpnumą, padidintą kraujospūdį“, – sakė pašnekovas.
Sergantiems širdies ligomis profesorius pataria nepamiršti, kad jų organizmas į karštį reaguoja prasčiau nei nesergančių, todėl visas veiklas reikia planuoti iki 11 val. ryto ar po 18 val. vakaro. Vartoti vandenį ne tik jaučiant troškulį, bet ir jo dar nepajutus. Valgyti daugiau salotų, daržovių, nes jose gausu elektrolitų. Atidžiau matuoti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju dėl vaistų dozių.
Sportuojantiems žmonėms užsiimti fizine veikla reikėtų tuo metu, kai karštis jau atslūgęs, taip pat vengti miesto erdvių, nes jose karštis dar didesnis.
