Kainų kilimas priklausys nuo komunalinių paslaugų
Privačiose įstaigose elektros sąskaitos išaugo nuo 2 iki 5 kartų, priklausomai nuo turimų planų ir paslaugų profilių. Labiausiai išlaidos išaugo reabilitacijos klinikoms, kurioms tenka šildyti baseinus, taip pat toms klinikoms, kurios atlieka magnetinį rezonansą. Dideles sąskaitas skaičiuoja ir odontologai.
„Elektros kaina labai priklauso nuo turimų planų, todėl su nerimu laukiame naujų metų, kai įsigalios nauji elektros planai, tada sąskaitos gali išaugti dar labiau“, – laidoje „Delfi tema“ sakė Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
Privačiam sektoriui, pasak pašnekovo, efektyvumas yra itin svarbus, tačiau per pandemiją atėjo supratimas, kad tam tikrus išteklius reikia kaupti ir galimiems nenumatytiems įvykiams. Dauguma įstaigų, kaip pasakoja L. Paškevičius, dar turi rezervą, iš kurio šiuo metu moka išaugusias išlaidas, tačiau rezervas – ne begalinis.
Tačiau, jei infliacija, elektros kainų kilimas nesustos, privačių įstaigų kainos bus didinamos.
„Kainų kilimas neturėtų būti 10–20 proc., čia turėtų būti keli procentai. Visgi sveikatos įstaigose, ar jos būtų viešos, ar privačios, didžiausią išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis. Jei nebus reikalavimo didinti darbo užmokesčio, dėl elektros, maisto ir kitų paslaugų, gydymo įstaigos priklausys nuo išorės tiekėjų“, – kalbėjo L. Paškevičius.
Pasak jo, kainos turėtų didėti apie 3–5 proc., tačiau 10 proc. augimas nesieks, nebent kitais metais elektros išlaidos augs neprognozuojamai daug. Darbuotojų sumažinimo įstaigos kol kas neplanuoja, o atsisakyti tam tikrų paslaugų taip pat sudėtinga, nes jų poreikis niekur nedings.
Šiuo metu pagrindinis tikslas, pasak L. Paškevičius, kad būtų kompensuojami baziniai paslaugų įkainiai tiek viešose, tiek privačiose įstaigose.
„Tada visoms įstaigoms būtų kažkiek padidinta balo vertė. Tai gali būti padaryta laikinai, kol yra infliacijos šuolis. Paskui galbūt galėtų grįžti į esamas ribas, bet tai sudarytų galimybes sveikatos įstaigoms nedidinti kainų. Aišku, jei įstaiga neturi sutarčių su ligonių kasa, pavyzdžiui, teikia grožio, odontologines paslaugas, jos vis tiek bus priverstos koreguoti kainas“, – pasakojo L. Paškevičius.
Ieško būdų taupyti
Tuo metu palyginus su pernai metais, Šiaulių ligoninėje elektros kaina pakilo 97,1 proc., maisto kainos pakilo net iki 80 proc.
„Pakilimas jaučiamas, bet tikriausiai ne tik mūsų ligoninėje, o ir visoje Europoje“, – laidoje sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
Ligoninė dar didesnėms kainoms žiemą, pasak direktoriaus, bando pasiruošti. Peržiūrima, kurias išlaidas galima sumažinti, kur sutaupyti. Sukamos net ir taupesnės LED lemputės, planuojama tiems, kurie gali, daugiau darbo atlikti iš namų, pavyzdžiui, administracijai.
„Sunku procentais įvertinti, kiek galėtume sutaupyti, bet net ir mažos pastangos duoda rezultatų. Tikimės, kad nebus taip blogai, kad neišgyventume“, – kalbėjo M. Pauliukas.
Už tas pačias paslaugas ministerija ligoninėms mokės daugiau
Pagrindines savo lėšas viešosios gydymo įstaigos gauna iš Ligonių kasų. Visos gydymo įstaigų paslaugos įvertintos tam tikra kaina, vadinamu įkainiu. Kiek gydymo įstaiga suteikia žmonėms paslaugų, tiek pinigų gauna iš valstybės. Iš šių pinigų mokami atlyginimai darbuotojams, komunalinės ir visos kitos išlaidos. Medicinos atstovai ne vienerius metus sako, jog dabartiniai nustatyti įkainiai yra per maži ir neatitinkantys dabartinių kainų. Vadinasi, nors ligoninė teikia paslaugas ir už jas gauna pinigus, pinigų nepakanka išsilaikyti.
Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyrius vedėja Raimonda Janonienė laidoje sakė, kad ministerija jau suplanavusi, kaip gali padėti gydymo įstaigoms. Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fonde buvo suplanuoti 111 mln. eur., kurie buvo įdėti į sveikatos priežiūros paslaugų įkainių didinimą. Nuo metų pradžios, pasak R. Janonienės, įstaigos jau gavo padidintą kainą už tam tikras paslaugas.
Balų vertė skirtingoms paslaugų grupėms didėjo nuo 5,3 iki 6,3 proc.
„Bet, žinoma, tai buvo metų pradžia, ir tenka pripažinti, kad nebuvo įvertintos visos grėsmės, kurios atsiranda dabar. SAM planuoja didinti įkainius ir nuo šių metų spalio peržiūrėti ir perskaičiuoti paslaugų kainas. Gydymo įstaigos lėšas gauna per sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugų kainų didėjimas yra vienas iš elementų, kuris padėtų gauti papildomų pajamų“, – sakė R. Janonienė.
Dalis įstaigų, kurios dalyvauja COVID–19 gydyme, gauna kompensacijas iš valstybės biudžeto. Pasak R. Janonienės, šiais metais biudžeto lėšomis buvo kompensuota apie 75 mln. eur. ligoninėms.
„Daroma daug, kad įstaigoms palengvintume išgyventi sunkmetį“, – sakė SAM atstovė. Pasak jos, daugiau pinigų už suteiktas paslaugas ligoninės gaus jau šiais metais.
L. Paškevičius sako, kad priemonės tinkamos ir reikalingos, tačiau reikia galvoti ir apie kelis kitus galimus scenarijus. Visų pirma, reikėtų turėti scenarijų, kuris bus prognozuojamas pagal dabartinį kainų kilimą. Kitas scenarijus – kas įvyktų, jei vėl užkluptų koronaviruso ar kita pandemija. Tai padėtų reaguoti greičiau.
Sunkiausia bus reabilitacijos įstaigoms
Ligonių kasos skelbia, kad gydymo įstaigų sąnaudos didėjo lėčiau nei pajamos, tad ligoninės turėtų būti sukaupusios pinigų rezervą. Pasak L. Paškevičiaus, rezervas buvo, bet įstaigos jį panaudojo skirtingai.
„Tikrai mes turėjome sukaupę rezervus. Tačiau vienos klinikos padarė plėtrą, įsteigė filialus kituose miestuose, tie rezervai suplonėjo arba išnyko. Manyčiau, kad visos įstaigos, kurios įvertino riziką, turėjo suformuoti rezervus, dabar iš jų ir veikia“, – sakė L. Paškevičius.
Sunkiausia, pasak pašnekovo, bus reabilitacijos įstaigoms, kurioms tenka šildyti baseinus ir elektrą naudoti gydomosioms procedūroms. Kai kurios iš jų po šio šildymo sezono gali ir nebeatsigauti.