„Jei ne įstatymo pataisos, nebeleidžiančios vaistinėse dirbti vieniems farmakotechnikams (vaistininkų padėjėjams) prižiūrimiems vaistininko nuotoliu, apie vaistinių uždarymą net nebūtume galvoję. O dabar teko uždaryti tris vaistines, atsisveikinti su ilgamečiais, patyrusiais darbuotojais. Labai skaudu tiek dėl jų, tiek dėl aplinkinių gyventojų, kurie negali suprasti, kodėl iš jų buvo atimta galimybė lengvai pasiekti vaistinę ir bet kada pasikonsultuoti su profesionaliais, per ilgus metus pasitikėjimą užsitarnavusiais farmacijos specialistais, farmakotechnikais“, – pranešime žiniasklaidai sako „Romainių vaistinės“ vadovas R. Krivickas.
Sulaukė gyventojų nepasitenkinimo
R. Krivickas pasakoja apie numatomus Farmacijos įstatymo pokyčius žinojęs seniai, jiems ruošęsis, tačiau nemanęs, kad jie bus priimti būtent tokie.
„Jei reikėjo pokyčių farmakotechnikų darbo reglamentavime, tai jie galėjo būti daug švelnesni, pavyzdžiui, apribojant darbą su narkotiniais preparatais, neleidžiant dirbti vaistinių farmacinės veiklos vadovais, o ne apskritai uždraudžiant dirbti. Juk šiais laikais, kai kone visi receptai yra elektroniniai, viskas skaitmenizuota, galima per nuotolį matyti, ką kiekvienas darbuotojas parduoda, kokį veiksmą atlieka, tad sakyti, kad farmakotechnikai staiga nebegali dirbti be fizinės vaistininko priežiūros, yra absurdas. Juo labiau, kad ir norint pasamdyti vaistininką, tai dažnai yra neįmanoma, nes jų trūksta“, – pabrėžė R. Krivickas.
Nesuprantama R. Krivickas vadina ir situaciją, kuomet įsigaliojus įstatymo pokyčiams vaistininko padėjėjai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų, ir toliau gali dirbti nuotoliu prižiūrimi vaistininko miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, miestelių, kaimo vaistinėse: „Kaimiškose vietovėse gyventojus ir toliau gali konsultuoti farmakotechnikai, o didesniems miestams jie staiga tapo nepakankamai profesionalūs ir išmanantys savo darbą? Trūksta logikos.“
Nuo liepos 1 d. R. Krivickui teko uždaryti dvi vaistines Vilijampolėje ir vieną Kalniečių rajone, kuriose iki tol dirbo farmakotechnikai, nuotoliniu būdu prižiūrimi vaistininko. Toks žingsnis sukėlė nemenką aplinkinių gyventojų susirūpinimą.
„Kai iš anksto paskelbėme, kad vaistinės bus uždarytos, sulaukėme ir apgailestavimų, ir nepasitenkinimo, nes dalis gyventojų galvojo, kad čia mūsų pačių sprendimas. Suprantamos tokios reakcijos, nes žmonės buvo įpratę šalia turėti vaistinę, ypač senjorai, kurie ateidavo ne vien vaistų įsigyti, bet ir pasikonsultuoti, pasitarti, kraujospūdžio pasimatuoti. Daugelis ateidavo ne tiek į vaistines, o konkrečiai pas farmakotechnikes, nes dirbdamos po dvidešimt ir daugiau metų jos buvo pelniusios žmonių pasitikėjimą, susipažinusios su keliomis gyventojų kartomis. Net gydytojai ateidavo konsultuotis pas mūsų farmakotechnikus“, – sako R. Krivickas.
Pasak pašnekovo, visiškai nelogiška yra abejoti farmakotechnikų kvalifikacija ir negebėjimu tinkamai pakonsultuoti ir aptarnauti pacientus, nes šie specialistai ne tik studijuoja trejus metus, bet ir po to atlieka praktiką, reguliariai kelia kvalifikaciją tokiuose pačiuose kursuose kaip ir vaistininkai, laiko egzaminus licencijoms. Jis vardija, kad Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje farmakotechnikai studijuoja kone perpus trumpiau nei Lietuvoje, tačiau jiems savarankiškai dirbti neuždraudžiama, nors tai ta pati Europos Sąjunga (ES).
Gyventojai pageidauja vaistinių arčiau namų
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, į panašią situaciją pakliuvusių nedidelių vaistinių yra ne viena, iššūkius sprendžia ir didieji vaistinių tinklai.
„Bendra situacija rinkoje šiandien yra tokia, kad tiesiog labai trūksta vaistininkų, kuriuos būtų galima samdyti fiziškai dirbti vaistinėse kartu su farmakotechnikais, tad ieškoma įvairių išeičių: trumpinamas arba keičiamas darbo laikas, vaistinės nebedirba šeštadieniais ir sekmadieniais, perskirstomi darbuotojai, o kai kurios vaistinės, deja, stabdo veiklą ar net yra uždaromos. Itin sudėtinga tapo išlaikyti veikiančias vaistines regionuose, nes sunku ten pritraukti vaistininkus dirbti net ir už didesnius atlyginimus“, – sako ji.
Ji pažymėjo, kad itin keistą girdėti kuomet valstybinių institucijų atstovai nuolatos kartoja bendrą vaistininkų licencijų skaičių, tačiau pamirštama, kad Lietuvoje net 70 proc. turinčių vaistininko licenciją būtent ir dirba vaistinėse, kai kitose šalyse vaistinėse dirba vos 54 proc. „Apie vaistininkų trūkumą kalbame jau ne vienerius metus – atotrūkis tarp išeinančių į pensiją ir ateinančių dirbti po studijų vis didėja. Skaičiuojama, kad šiandien trūksta kelių šimtų vaistininkų. Taip, šiuo metu vaistininko licenciją turi 3642 specialistų, didžioji jų dalis dirba vaistinėse, bet jie dirba ir jų trūksta, ir kitose srityse: valstybinėse institucijose susijusiose su farmacijos klausimais, vaistų gamintojų atstovybėse, vaistų didmeninio platinimo įmonėse, universitetuose ir t.t.“, – pažymėjo LVA vadovė.
K.Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad reikiamam vaistininkų skaičiui rinkoje užtikrinti skiriama vis dar per mažai dėmesio, nors apie jų trūkumą kalbama jau kelerius metus. Vilčių teikia tai, kad daugėja valstybės finansuojamų vietų studijuojantiems farmaciją, taip pat pastaraisiais metais maždaug penktadaliu augo vaistininkų algos. Vis tik to nepakanka, reikėtų kompleksinių sprendimų, ypač nuo liepos 1 d. dėl Farmacijos įstatymo pokyčių dar labiau išaugus vaistininkų poreikiui.
Komentuodama dažnai pasigirstančią nuomonę, kad vaistinių Lietuvoje yra per daug, tad jų skaičiaus sumažėjimo gyventojai nepajus. K. Nemaniūtė-Gagė sako, jog derėtų atsižvelgti į pačių gyventojų nuomonę. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žmonėms reikia vaistinių arčiau namų, o didelį jų tinklą jie laiko privalumu.
Šių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 91 proc. šalies gyventojų labai svarbu arba gana svarbu, jog netoli jų namų ir toliau veiktų bent viena ar kelios vaistinės, o 75 proc. pajaustų didelių arba šiokių tokių nepatogumų, jei netoli jų namų veikianti viena ar kelios vaistinės užsidarytų.
Kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių ES pagal vaistinių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, teigiamai vertina 80 proc. apklausos dalyvių: 50 proc. sako, jog tai yra patogumas gyventojams, kai nereikia toli vykti į vaistinę, dar 30 proc. mano, jog didesnė konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą.
„Apklausa parodė, kad didelio vaistinių skaičiaus gyventojai nelaiko kokiu nors trūkumu, kaip kartais bandoma pateikti viešojoje erdvėje. Jiems svarbu, kad vaistinė būtų kuo arčiau namų, kad sunegalavus ar prireikus konsultacijos nereikėtų kažkur labai toli važiuoti, ieškoti dirbančios vaistinės. Vaistininkai turi užsitarnavę labai didelį visuomenės pasitikėjimą, todėl svarbu, kad įvairūs vykstantys pokyčiai jo nesumažintų“, – reziumavo LVA pirmininkė.
Plačiau apie susiklosčiusią situaciją galite paskaityti tekste čia.