Šia terapija gydomi galvos, kaklo bei storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai neišvengia šalutinio vaistų poveikio, sukeliančio odos pažeidimus. Klinikos konferencijų salėje surengta gydytojų onkologų, bendrosios praktikos slaugytojų konferencija, kurios metu aptartas vaisto poveikis, gydymo problemos bei galimybės teikti pagalbą vėžiu sergantiems žmonėms, kai dėl biologinės terapijos poveikio odos pažeidimai ypač ryškūs, rašoma pranešime spaudai.
Biologinė terapija - pranašesnė
Apie biologinę terapiją į Onkologijos klinikos konferencijų salę susirinkusiems medikams kalbėjo laikinai klinikos direktoriaus pareigas einantis chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas.
Specialistams svarbu žinoti, kaip elgtis ir ką daryti, kai ligonis reaguoja į jam taikomą efektyvų gydymą biologine terapija. Ši terapija padeda sumažinti naviką ir yra ypač efektyvi, kai navikas yra tokioje galvos vietoje, kurią operuoti sunku.
„Kas yra reakcija į vaistą?“, - klausė L. Gatijatulinas ir paaiškino, kad tai yra nenumatyta žmogaus reakcija į vaistą, jo pavartojus.
Ši terapija taikoma apie 80 proc. susirgusiųjų kaklo, galvos vėžiu, kai skiriama chemoterapija bei spindulinis gydymas. „Dabar vis dažniau ligoniams skiriamas šis vaistas, todėl labai aktualu stebėti jo šalutinius poveikius ir juos įveikti“, - teigė pranešėjas.
Pasak chemoterapeuto, biologinės terapijos pranašumas prieš chemoterapiją neabejotinas. Taikant biologinę terapiją kartu su švitinimu poveikis mažiau toksiškas, mažiau ir šalutinių reiškinių.
Vaistas pasižymi imuniniu veikimu. Veikliajai vaisto medžiagai jungiantis prie vėžinių ląstelių ir taikant spindulinę terapiją, efektas daug geresnis, nes biologinė terapija stabdo navikinių ląstelių dauginimąsi. Chemoterapijos poveikis kitoks – cheminiai vaistai žudo navikines ląsteles.
Gydytojų konsiliumas sprendžia, kokį gydymą pacientui taikyti. Dažnai biologinė terapija taikoma kartu su chemoterapija. Pabaigus pastarosios kursą, gydymas tęsiamas biologine terapija. Tačiau ji šimtu procentų chemoterapijos nepakeis.
Pasirinkus šią metodiką vėžys visai nesunaikinamas, bet pristabdomas ir kontroliuojamas.
L. Gatijatulinas mano, kad ateityje biologine terapija bus galima kontroliuoti vėžį. Panašiai kaip sergant cukriniu diabetu, kuris reguliuojamas insulinu. Vėžio atveju gali būti skiriama biologinė terapija, nes šalutinių reiškinių nėra daug, terapiją galima taikyti ilgą laikotarpį. Tokių pacientų Šiauliuose jau esama.
Alergija – sunkiausia reakcija
Gydant valstybės finansuojamu preparatu cetuksimabu, rezultatai yra daug geresni nei be jo. Tačiau 15-20 proc. pacientų neišvengia varginančių reakcijų, kurias įveikti padeda profesionaliai pasirengę specialistai.
Pasak L. Gatijatulino, galimos sunkios difuzinės bei alerginė reakcijos: nuo lengvos dilgėlinės iki anafilaksinio šoko.
Reakcijos į vaistą laipsnis gali būti skirtingas – gali būti mažo laipsnio reakcija, kai tik išberia odą, arba didelio laipsnio, kai ištinka anafilaksija. Sulašinus vaistą, reakcija pasireiškia labai greitai – per 10-15 minučių.
Tiesa, biologinės medžiagos gali sukelti ir tokių reakcijų, kurios pasireiškia po valandos. Tokiu atveju pažeidžiami vidaus organai. Ši reakcija pasireiškia pykinimu, vėmimu.
Nuo to, kaip žmogus reaguoja į biologinį vaistą, priklauso ir vaisto lašinimo intensyvumas, skyrimo dozės – šios temos taip pat aptartos konferencijoje.
Medikai skiria tris reakcijų į vaistą intensyvumo laipsnius. Nustačius trečiojo, sunkiausio laipsnio reakcijos intensyvumą, biologinė terapija nutraukiama. Bet tai nutinka labai retai.
Kaip pacientas reaguos į medikamentą, aiškinamasi prieš skiriant biologinę terapiją. Pasak L. Gatijatulino, labai svarbios paciento organizmo savybės – jo reakcijos į kitus alergenus, plaučių disfunkcija, bei anksčiau buvusios alerginės reakcijos.
Aptartas ir pakartotinis biologinės terapijos vartojimas po anksčiau buvusių reakcijų.
Tam, kad jos būtų lengvesnės, skiriama specialių vaistų. Svarbu ir biologinės terapijos lašinimo greitis. Yra buvę, kai dėl žmogaus reakcijos į vaistą biologinė terapija atliekama labai mažomis dozėmis ir vaistas pacientui sulašinamas per dieną.
Gerklų vėžys – ne nuosprendis
Šiaulių rajono gyventojas Povilas K. nuo rugsėjo pradžios gydomas biospinduline terapija. Gydymą 71-erių metų vyrui skyrė Kauno onkologijos specialistai, kur Povilas, lydimas artimųjų, vyko konsultuotis, kai jam Šiauliuose buvo diagnozuota ketvirta gerklų vėžio stadija.
Nuo praėjusio pavasario pacientą pradėjo varginti gerklės skausmas, kimimas. Kai pradėjo ir kosėti, nusprendė kreiptis į gydytojus. Buvo atlikta plaučių rentgenograma, tačiau pakitimų nenustatyta.
Gerklės skausmas nesiliovus ir vasaros viduryje, šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją.
„Vieną dieną atvykome pas LOR gydytoją, kitą tėtis jau gulėjo reanimacijos palatoje“, - Povilo duktė prisiminė kupinas streso dienas, kai tėvui buvo atliekami įvairūs tyrimai ir diagnozuota plokščialąstė karcinoma.
Povilas atviras – pats sveikatos netausojo: „Rūkiau nuo penkerių. Senelis susisukdavo suktinę ir man duodavo patraukti dūmo, taip ir įpratau“.
Gydytis Povilas K. nusprendė Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje. Gydytojų konsiliumas, kurį sudarė gydytojas chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas bei gydytojai radiologai Jonas Gečas ir Tadas Stankevičius skyrė 7 biologinės terapijos bei 35 spindulinės terapijos kursus.
Liko dar vienas biologinės terapijos kursas. Povilas rodo ant kaklo esantį randą, susidariusį nuo gydymo spinduliais, ir sako, jog gydymas nebuvo lengvas. Jam dingo apetitas, išbėrė kaklo odą, veido odą buvo išbėrusi dilgėlinė, oda tapo labai jautri, skausminga.
Odos reakcijos gydomos
Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatologė Indrė Domarkaitė – Jakovlevė aptarė dermatologines reakcijas, skiriant cetuksimabą.
Nustatyta, jog 60-80 proc. pacientų odoje po biologinės terapijos pasireiškia bėrimas, odos niežėjimas, išsausėjimas, skeldėjimas, dusulys, akių perštėjimas, ašarojimas, gerklės niežėjimas, alerginė sloga, nagų, plaukų pažeidimai, trunkantys apie dvi savaites. Kartais net ir medikų pagalbos neprireikia - galimas savaiminis gerėjimas. Tačiau būna ir sunkesnių pažeidimų, kai nukenčia ne tik oda, bet ir plaukai, nagai. Tokios reakcijos pasireškia vėliau, netgi po mėnesio nuo biologinės terapijos pradžios.
Kai pažeidžiama iki 30 proc. odos, diagnozuojama I laipsnio reakcija. Pasak gydytojos, šiuo atveju nereikalinga didesnė intervencija ar pagalba. Esant II laipsnio reakcijai, pažeidžiama daugiau kaip 30 proc. odos paviršiaus ir skiriamas sisteminis gydymas. Trečio laipsnio pažeidimai yra gilesni, tad ir gydymas reikalingas intensyvesnis. Diagnozuojamas ir IV laipsnio pažeidimas, kai prasideda odos infekcija.
Aptartas odos gydymas, kurį iki šiol Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos pacientams skiria onkologai.
Gydytoja sako, jog atsiradus odos pažeidimams, labai svarbu rinktis tinkamas kosmetikos priemones, kurias gali naudoti pacientas: muilas, losjonas, aliejai turi būti be alergizuojančių ingrediantų. Būtina vengti karščio – vandens ir oro, tiesioginių saulės spindulių, buityje naudoti vienkartines pirštines. Gydant odos pažeidimus taikomi drėkinamieji kremai (emolientai), gydomosios vonelės, medikamentiniai tepalai, antihistamininiai (mažinantys alergines reakcijas) vaistai.
Specialistė sako, jog įprastai odos pažeidimus iki II laipsnio gydo onkologai. Į dermatologą reiktų kreiptis, kai atsiranda III laipsnio pažeidimai, netipiniai bėrimai ar su tuo vaistu nesusiję bėrimai.
Iki šiol onkologai biologinės terapijos reakcijas gydo patys, prireikus konsultuojasi su konsultuojančiu dermatologu, Odos ir veneros ligų centro vedėju Vaclovu Vaitkevičiumi.
Kai pacientui biologinė terapija taikoma ambulatoriškai, tai ir odos pažeidimai įveikiami namie. Stacionaro paslaugų prireikia tik taikant intensyvesnį gydymą dėl sunkesnių reakcijų, pažeidusių ne tik odą, bet ir vidaus organus.