Į vaistinę kaip į darbą
Pacientai vaistų ieško socialiniuose tinkluose, netgi turgavietėse, kur iš po prekystalio prekiaujama rusiškais medikamentais.
Panevėžietė senjorė Laimutė jau ne vienerius metus vartoja gydytojo paskirtus vaistus kraujo spaudimui mažinti.
Įprastai šeimos gydytoja reikalingą dozę išrašo pusmečiui.
Gruodį pasibaigus vaistams, Laimutė pasakoja apėjusi tikriausiai visas Panevėžio vaistines, ieškodama savo vartojamo „Nebilet plius“.
Nė vienoje šio vaisto nebuvo.
Viena vaistininkė pasiūlė paprašyti šeimos gydytojo išrašyti receptą stipresniems to paties gamintojo vaistams – tokių dar buvo likusios kelios dėžutės.
„Išbandžiau ne vienus vaistus, kol atradau tuos, kurie man geriausiai tiko. Todėl rizikuoti savo sveikata nenorėjau. Galiausiai po nuolatinių kelionių po vaistines pati pasigavau virusą, su aukšta temperatūra daugiau kaip savaitę išgulėjau lovoje“, – pasakojo Laimutė.
Panevėžietei pagelbėjo sesuo, namuose turėjusi du lapelius reikalingų vaistų.
„Galiausiai po dviejų savaičių vienoje vaistinėje išgirdau pasiūlymą kiek tik kojos leidžia bėgti į esančią Nemuno gatvėje – sistema rodė, kad į ją atvežtos kelios dėžutės man reikalingų vaistų. Tikiuosi, kad po pusmečio, kai vėl man išrašys receptą, tiekimas bus be trikdžių“, – vylėsi Laimutė.
Iš po prekystalio
Tokių kaip Laimutė, kone kasdien varstančių vaistinių duris ieškant reikalingų vaistų, daugybė. Vaistininkams tenka ne tik išklausyti jų priekaištus, bet ir atlaikyti tikras pykčio audras.
Ramygalos gatvėje veikiančios vaistinės savininkas Juras Kirkus teigia, kad šiuo metu labiausiai trūksta antibiotikų – populiariausio antibiotiko amoksicilino nėra jokia forma. Taip pat nėra kai kurių kardiologinių preparatų, akių lašų.
„Ir patys gydytojai nežino, kokių vaistų trūksta – e-sveikatos sistemoje nėra galimybės to pamatyti. Jau ir ministerijos lygiu bandoma spręsti šią problemą, tačiau tokios sudėtingos situacijos, kad taip masiškai trūktų įprastinių vaistų, nėra buvę net per pandemiją“, – teigė J. Kirkus.
Pasak jo, nors gripo banga jau kiek atslūgo, antibiotikų poreikis nedingo.
Jie – ne tik pirmas vaistas gydant gripo komplikacijas, bet ir kitas bakterines ligas. Vaistininko teigimu, nėra aišku, kada bus atnaujintas antibiotikų tiekimas, tad žmonės ieško įvairių išeičių. Jis pats girdėjęs, kad dalis pacientų vien dėl šių vaistų važiuoja į Lenkiją ar Latviją ar net griebiasi rusiškų vaistų iš po prekystalių.
„Daugelis panevėžiečių tikrai žino, kur to paties rusiško amoksicilino galima gauti, tik niekas pirštais nerodo. Žinoma, jis Europos Sąjungoje neregistruotas, tačiau kai yra kritinis atvejis, pacientai svarsto, kad jau geriau rusiškas iš po prekystalio nei jokio“, – pasakojo J. Kirkus.
Vaistų nėra ne tik mažose, bet ir didžiosiose tinklinėse vaistinėse. Anot vaistininko, kai kurių medikamentų tiekimas neatnaujinamas jau visus metus.
Nors ir anksčiau pasitaikydavo pavienių vaistų trūkumo, tačiau tokios tragiškos situacijos nėra buvę per visus jo darbo metus.
„Būna, kad žmonėms galime išduoti tik kelias dėžutes vaisto, esame pažadėję, kad „skolą“ grąžinsime vėliau, bet jau metai, kai tam tikrų vaistų negauname. Šiuo metu trūksta tokių vaistų, kurių stygiaus niekada nebūdavo, kai kurių net generinių nebėra“, – kalbėjo J. Kirkus.
Įsprausti į kampą
Dėl trūkinėjančių vaistų grandinių papildomas darbo krūvis tenka ir medikams, ypač šeimos gydytojams.
Panevėžio poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Nijolė Marčiulionienė teigė, kad dar prieš kelias savaites situacija buvo visai tragiška – teko nuolat perrašinėti savo pacientų receptus, mat originalių ir generinių dozės kiek skiriasi.
Dabar kai kurių vaistų tiekimas atnaujintas, bet, pavyzdžiui, antibiotikų nėra.
„Amoksicilinas yra pats populiariausias antibiotikas ir reikalingas daugeliui bakterinių ligų gydyti. Blogiausia, kad net nėra kuo jo pakeisti. Kaip alternatyva kiek stipresnis amoksiklavas, bet ir jis buvo dingęs iš vaistinių. Žmonių be gydymo nepaliekame, keičiame kitu vaistu, bet tai nėra gerai. Visuomet norisi pradėti nuo paprastesnio ir eiti prie sudėtingesnio vaisto, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Prieš rašydami receptus dabar šeimos gydytojai pirmiausia skambina į vaistinę paklausti, ar yra reikiamo medikamento.
Kitaip pacientas vėl bus priverstas grįžti naujo recepto.
„Anksčiau žinodavome, kad vaistas yra kompensuojamųjų sąraše, ir to užtekdavo, o dabar pagrindinis klausimas, ar apskritai jo yra. Tai apriboja mūsų galimybes padėti sergančiam žmogui. Mes irgi norime, kad pacientai būtų aprūpinti geriausiais vaistais dabar, o ne po mėnesio. Šeimos gydytoja dirbu daug metų, bet kad nebūtų eilinio antibiotiko, kuris yra pirmo pasirinkimo vaistas kovojant su bakterijų sukeltomis ligomis, dar nėra buvę. Tikriausiai yra svarbių priežasčių, kodėl fiksuojami tokie sutrikimai“, – svarsto N. Marčiulionienė.
Masinis sirgimas
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė teigia, kad su vaistų tiekimo sutrikimų problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos bei pasaulio šalys.
Jau ne pirmą mėnesį visoje Europoje fiksuojamas ypač didelis sergančių peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis žmonių skaičius. Dėl to išaugęs kai kurių antibiotikų, taip pat kvėpavimo takų ligoms gydyti skirtų vaistų poreikis.
Pasak atstovės spaudai, vaistų tiekimo sutrikimai dažniausiai susiję su gamybos problemomis, pavyzdžiui, kai trūksta veikliųjų ar kokių nors kitokių medžiagų. Tiekimas gali sutrikti ir dėl logistikos sunkumų, padidėjusio vaistų poreikio, taip pat ir dėl komercinių priežasčių.
Pastaruoju metu, pasak A. Tautvydienės, vaistų tiekimo sutrikimams nemažai įtakos turėjo ir geopolitiniai įvykiai, t. y. karas Ukrainoje, energetikos krizė, aukšti infliacijos rodikliai.
„Kalbant apie antibiotiką amoksiciliną, šio vaisto trūkumo pagrindinė priežastis – stipriai padidėjęs poreikis, atsiradęs po COVID-19 pandemijos. Pandemijos metu buvo sumažėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, todėl ir gamybos pajėgumai buvo sumažinti. Šiuo metu esant šių ligų šuoliui, itin padidėjo ambulatorinių vaistų poreikis, kurio nespėjama patenkinti“, – komentavo A. Tautvydienė.
Ieško alternatyvų
A. Tautvydienės teigimu, per vasarį iki šios dienos gauta kiek daugiau nei 60 pranešimų apie vaistų tiekimo sutrikimus.
Per visus 2022-uosius iš viso buvo gauti 1003 pranešimai apie laikiną ir 84 pranešimai apie nuolatinį tiekimo sutrikimą.
Nustačius galimą vieno ar kito vaisto tiekimo sutrikimą, pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės, kreipiamasi į vaistų registruotojus, aiškinamasi konkreti situacija.
Kaskart apie vaistų tiekimo sutrikimus informuojama ir Valstybinė ligonių kasa, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo.
Kad vaistų tiekimo sutrikimų pasekmės būtų mažesnės, pasak A. Tautvydienės, gali būti tiekiami Lietuvoje neregistruoti vaistai, vadinamieji vardiniai (jei jie registruoti bent vienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje arba gamintojo valstybėje) bei registruoti vaistai užsienio pakuotėmis.
„Taip pat pažymėtina, kad jei vaistinėje nėra pageidaujamo vaisto, tačiau jį turi bent viena didmeninio platinimo įmonė, gyventojo pageidavimu, vaistai turi būti užsakomi“, – aiškino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė.