Dažniausiai – net 84 proc. lietuvių – svorio metimui renkasi keisti savo mitybą, 41 proc. imasi sporto, 9 proc. geria papildus ar specialius kokteilius svorio metimui, 3 proc. pasikliauna gydytojų skirtais vaistais. Lietuviai viršsvorio klausimais lenkia europiečius, tarp kurių viršsvorio jaučia turintys 52 proc., o jo atsikratyti bando 47 proc., tačiau rikiuojasi šalia kitų Baltijos šalių, atitinkamai tarp latvių yra 58 ir 36 proc., tarp estų – 57 ir 47 proc.
„Prieš penkerius metus aktualiausios temos vartotojams buvo komunalinių paslaugų kainos, darbo vietos išsaugojimas ir ekonomika, tačiau dabar visų dėmesys yra labiausiai sutelktas į šeimą, asmeninį gyvenimą – sveikatą, vaikų švietimą ir gerovę. Vis labiau ryškėjančios tendencijos rūpintis sveikata ir gyventojų noras bei pastangos numesti svorio kartu reiškia puikias galimybes gamintojams ir pardavėjams rinkoje teikti sveikatą puoselėjančius produktus, kurių pirkėjai nori ir kuriems yra pasiryžę išleisti daugiau pinigų“, – sako Asta Ivanauskienė, „Nielsen“ Vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.
Lietuvių susirūpinimas sveikata auga ne vienerius metus iš eilės. Jei 2010-aisiais sveikatą kaip svarbiausią rūpestį nurodė vos 15 proc. vartotojų, tai paskutinį 2014-ųjų ketvirtį tokių žmonių jau buvo 39 proc. Pasak A. Ivanauskienės, verslui svarbu šiandien atkreipti dėmesį ir atitikti vartotojų poreikius.
Besirūpindami sveikata, lietuviai linkę skirti daugiau dėmesio būtent maistui, o ne aktyvesniam gyvenimo būdui. Pavyzdžiui, norėdami geriau atrodyti ir sveikiau jaustis, sportuoja net 66 proc. europiečių, o Lietuvoje tik 41 proc. respondentų nurodė besirenkantys sportą kaip sveikatos puoselėjimo ir svorio reguliavimo priemonę, Latvijoje – 59 proc., Estijoje – 54 proc.
Tyrimas atskleidė, kad siekdami numesti svorio lietuviai mitybą pirmiausia koreguoja valgydami daugiau natūralių, šviežių produktų (61 proc.), dalis valgo tą patį maistą tik mažesnėmis porcijomis (61 proc.), taip pat dažnas mažina suvartojamų riebalų kiekį (55 proc.), kaip galėdami atsisako šokoladų, cukrų (48 proc.), mažiau valgo perdirbtų produktų (28 proc.).
Lietuviai, planuodami savo maisto racioną, nepaisant to, ar jie ketina numesti svorio, ar ne, per artimiausią pusmetį sako daugiau pirksiantys daržovių (23 proc.), vaisių (21 proc.), žuvies ir jūros gėrybių (17 proc.), mažiau žada pirkti sausainių ir pyragų (38 proc.), ledų ir šaldytų desertų (38 proc.), o visai atsisakyti šokoladų (48 proc.), maisto ruošinių ir mišinių (47 proc.), cukrinių saldainių (46 proc.).
Net 92 proc. Lietuvos vartotojų mano, kad organiški ir natūralūs produktai yra brangesni, 89 proc. maistą mieliau gamina namie, kad galėtų būti tikri dėl patiekalo turinio. 83 proc. vartotojų renkasi vietinius, natūralius ir organiškus produktus, 76 proc. – vietoje gaminamus produktus, 74 proc. įprastai perka išparduodamus produktus.
Rinkdamiesi maisto produktus pagal sveikatingumo kriterijus Lietuvos vartotojai labiausiai atkreipia dėmesį, kad jie būtų be genetiškai modifikuotų organizmų (itin svarbu 56 proc. vartotojų), dirbtinių dažiklių (49 proc.) ar skonių (47 proc.). Kitų Baltijos šalių bei visos Europos vartotojai kelia panašius prioritetus, tačiau būtent lietuviai išsiskiria kur kas tvirtesniu apsisprendimu už tai ir daugiau mokėti.
„Augant susirūpinimui sveikata bei šeimos gerove, didesnis dėmesys skiriamas ne tik sveikai asmeninei mitybai, bet ir šeimos mitybai apskritai. Vis daugiau lietuvių teigia gaminantys namuose, maisto gamybai jie renkasi sveikus produktus ir skiria laiko sudėties aprašymų ant pakuočių skaitymui – net 67 proc. lietuvių sako tai darantys atidžiai“, – sako A. Ivanauskienė.
Už produktus be genetiškai modifikuotų organizmų sako pasiryžę papildomai pinigų išleisti 42 proc. lietuvių, vos 16 proc. estų, 18 proc. latvių, 29 proc. europiečių, atitinkamai už maistą be dirbtinių dažiklių – 35 proc. lietuvių, 13 proc. estų, 9 proc. latvių, 25 proc. europiečių, be dirbtinių skonių – 33 proc. lietuvių, 12 proc. estų, 10 proc. latvių, 23 proc. europiečių.