Mano, kad susilaužė pirštą
Kaip pasakojo Antanas, kojos pirštą susilaužė namuose lipdamas laiptais ir nešdamas dėžes.
„Lipau iš antro aukšto laiptais, nešiau dėžes ir nepastebėjau paskutinio likusio laiptelio, griuvau ir gana stipriai susitrenkiau dešinės kojos pirštus. Sutino, skaudėjo, bet galvojau, kad praeis savaime. Praėjo savaitė, situacija negerėjo, todėl nusprendžiau važiuoti į Marijampolės ligoninės priėmimą“, – kalbėjo vyras.
Nuvykus į ligoninę jo buvo paklausta, kas nutiko ir kada.
„Pasakiau, kad lūžo pirštas, žinau, nes jau esu seniau tą patyręs, o įvyko prieš savaitę. Tada man pasakė, kad duočiau gydytojo siuntimą. Klausiu, kokį siuntimą, jei man lūžo pirštas ir reikia pagalbos, o pas gydytoją kartais eilėje tenka laukti ir kelis mėnesius. Tada pasakė, kad ateičiau po kelių mėnesių, kai gausiu siuntimą. O pirštas lūžęs“, – sakė Antanas.
Visgi pats vyras sakė neketinantis kreiptis į šeimos gydytoją, nes nenori gaišti laiko ir laukti eilėje, be to, ir į gipsą nebūtų leidęs dėti kojos. Todėl tiesiog nusprendė pirštui sugyti savaime.
Paaiškino, kada pagalba nėra skubi
Marijampolės ligoninės atstovai komentare rašė, kad apgailestauja dėl nemalonios paciento patirties, o grįžtamasis ryšys būtinas teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimui bei gerinimui.
„Suprantame, kad kiekvienas pacientas siekia apsaugoti savo sveikatą, dėl jos jaučia nerimą ir paslaugą siekia gauti greitai. Kai lūkesčiai nėra patenkinami, gali kilti nusivylimas. Tačiau medikai, dirbantys skubios pagalbos skyriuose, pagalbą teikia pagal prioritetus. Kadangi neminime konkretaus asmens, svarbu kalbėti apie bendrą Lietuvos, įskaitant ir mūsų ligoninės, skubiosios medicinos pagalbos teikimo tvarką bei suprasti kriterijus, kurie taikomi sprendžiant, kaip ir kokia pagalba turi būti teikiama“, – rašė ligoninės atstovai.
Skubiosios pagalbos skyriai, kaip komentavo ligoninė, yra skirti teikti pagalbą tiems pacientams, kurių gyvybei ar sveikatai kyla tiesioginė grėsmė. Kadangi kiekvienas atvejis individualus, sprendimas dėl teikiamos pagalbos priimamas įvertinus paciento būklę.
Pirmiausia rūpinamasi tais pacientais, kurių būklė yra kritinė arba reikalauja skubios intervencijos ar gydymo, pavyzdžiui, insulto, miokardo infarkto, kitaip pacientų vadinamo širdies smūgio, atvejais.
„Kalbėdami apie traumas, o ypač tas, kurios įvyko prieš daugiau nei 48 valandas, ir nekelia pavojaus gyvybei ir nėra susijusios su ūmiais sutrikimais, pvz., sumušimai, patempimai, turime suprasti, jog dažniausiai jos nėra priskiriamos būtinosios pagalbos atvejams. Tai reglamentuoja mūsų valstybės teisės aktai.
Taigi, pirmiausia pagalba teikiama kritinių būklių pacientams. Dėl to mūsų ligoninė pacientus informuoja apie veiksmų seką tokiais atvejais, kai trauma įvykusi prieš daugiau nei 48 valandas. Pagalba gali būti teikiama ir Skubios pagalbos skyriuje, tačiau jei būklė neatitinka būtinosios pagalbos teikimo kriterijų, už šias paslaugas pacientas turėtų sumokėti. Mūsų personalas, suprasdamas pacientų kylančias nemalonias emocijas, pasiteirauja, ar pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą“, – rašė ligoninė.
Jei siuntimas išduotas, pacientas tą pačią dieną nemokamam vizitui nukreipiamas į Konsultacijų polikliniką.
„Taigi, nuoširdi komunikacija tarp medikų ir pacientų yra kelias kompromiso radimui“, – apibendrino ligoninė.
„Delfi“ primena, kad Siuntimai galioja 180 dienų, o siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti – 60 dienų. Per siuntimo galiojimo laikotarpį pacientas turi užsiregistruoti arba būti užregistruojamas gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Siunčiantis gydytojas turi informuoti, kokiose įstaigose teikiama pacientui reikiama konsultacija ir priminti, kad pacientas pats gali pasirinkti specialistą ir gydymo įstaigą.
Už gydytojo specialisto konsultaciją mokėti nereikia, jei su siuntimu pacientas kreipiasi į mediką, dirbantį gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų apmokėjimo.