Nors SAM, ŠMSM, gydytojų ir ugdymo įstaigų atstovai dėl šio klausimo susitinka ne kartą, ir šįkart galutinių sprendimų nepriėmė.
SAM viceministrė Lina Jaruševičienė sakė, kad pirmadienį nutarta sudaryti darbo grupę. „Joje mes nagrinėsime visus einamuosius ir egzistencinius klausimus, susijusius su vaiko lankomumo pateisinimu, neatvykimo į ugdymo įstaigą pateisinimu ir apskritai dėl jo sveikatos, galimų teisių pažeidimo atvejus“, – komentavo viceministrė.
Po ilgų diskusijų nutarta, kad gydytojo pažyma dėl vaiko ligos ugdymo įstaigai yra neprasminga ir, kaip sako L. Jaruševičienė, nevertinga ir bus ieškoma kitų būdų kontroliuoti tėvų pateikiamą informaciją ugdymo įstaigoms.
Kokie tai galėtų būti būdai, svarstys darbo grupė. „Yra daug minčių, kokias sistemas būtų galima integruoti, bet bazinis principas išlieka toks pat – visų pirma, tėvai pateisina neatvykimą į ugdymo įstaigas. Kai atsiranda ta „raudona riba“, tai jau reikia imtis kažkokių veiksmų institucijoms reaguoti ir žiūrėti, ar vaiko teisės nėra pažeidžiamos, apie tai mes ir diskutuosime darbo grupėje“, – sakė viceministrė.
Nuo šio rugsėjo 1 dienos galios tokia tvarka, kokia galioja ir šiuo metu – pirmą dieną vaikui susirgus turėtų būti informuojama ugdymo institucija. „Tai yra tėvų arba globėjų prievolė“, – sakė L. Jaruševičienė.
Jei tėvai apie tai neinformuoja ugdymo įstaigos, pati įstaiga kreipsis į tėvus ir bandys sužinoti informacijos. „Tai yra pradžia. O toliau – kiek laiko ir kokie veiksmai bus atliekami toliau, apie tai mes dar diskutuosime“, – komentavo SAM atstovė. Pokytis tas, kad pasveikus vaikui vėl eiti pas šeimos gydytoją dėl pažymos ugdymo įstaigai nereikės.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė anksčiau teigė, jog nuo rugsėjo 1 d. medikai nebeišduos 094/a formos, kaip vaiko ugdymo įstaigos nelankymo pateisinimo.
„Sprendimas nekeičiamas ir visi sutaria, kad reikia ieškoti kitų formų, tam ir bus skirtas laikas tarpinstitucinei darbo grupei, – sakė viceministrė.
– Tai yra svarbus elementas ir dėl gydytojų darbo krūvio, bet pagrindinis elementas – kad ši forma yra neteisėta ir informacijos teikimas mokykloms yra neteisėtas. Visos ministerijos turi peržiūrėti tvarkas ir priimti tam tikras korekcijas.“
Papildyta
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė yra ne tik gydytoja, bet ir mama, ir mano, kad praleistų pamokų pateisinimo atsakomybę reikėtų palikti tėvams.
„Tai yra tikrojo tėvų atsakomybė, o ne gydytojų teisė. Tėvams pateisinimus reikėtų rašyti arba ranka, arba yra elektroniniai dienynai, kuriuose ta funkcija yra įdiegta ir dabar, nemaža dalis pažymų ir dabar jau taip teisinama. Apie 40 proc. teisinamų pamokų teisina tėvai, tai dabar reikėtų „ištempti“ iki 100 proc.“, – sakė gydytoja T. Kundrotė.
Gydytoja sako, kad vaikams senos tvarkos atsisakymas naudingas tuo, kad pasveikusiems jiems jau nebereikės dar kartą apsilankyti pas gydytoją ir pasiimti pažymą, kad jis jau yra sveikas. Tėvams tai yra naudinga, nes tą dieną dieną, kai vaikas pasveiko, jau bus galima vesti į ugdymo įstaigą ir patiems eiti į darbą – sutrumpėja viena diena nedarbingumo pažymos dėl vaiko slaugos.
Gydytojams – tai nereikalingų ir biurokratinių vizitų sumažėjimas.
„Pagal Vaiko teisių įstatymą, tėvai yra atsakingi už vaiko sveikatą, tai, jei patys tėvai negali susidoroti su vaiko liga, ji yra sudėtingesnė nei tėvų bazinis medicininis išprusimas, tai visgi jie turėtų atvesti vaiką į gydymo įstaigą“, – komentavo gydytoją klausimą, ar pasikeitus tvarkai, tėvai tuo nepiknaudžiaus ir vaikus į poliklinikas ves rečiau.
ŠMSM pritaria, kad biurokratinės naštos mažinimas yra svarbus visoje Lietuvoje.
„Pasitikėjimą tėvais, kaip ir apskritai visa visuomene, didinti reikia, tik mokyklos nori užtikrinti tinkamą ugdymo kokybę tik reikia įsivertinti, kur yra ta „raudona riba“, kai yra piknaudžiaujama tėvų teisėmis, – komentavo švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė. – Esminis dalykas – vaikai, jų tinkamas ugdymo proceso užtikrinimas ir mokyklos tą atsakomybę su tėvais dalijasi, jau, matyt, tas pažymų panaikinimas parodė, kad situacija yra daug platesnė, kompleksiškesnė, tas siūlymas sukurti darbo grupę ir išsigryninti pagrindines temas, kuriomis mums visiems reikia bendradarbiauti."
***
Atsisakius gydytojų pažymų, taip žadama sutaupyti ne tik papildomo laiko, bet ir lėšų. Paskaičiuota, jog gydytojų prarandamas laikas, išrašant pažymas, valstybei kasmet kainuoja daugiau nei 1 mln. eurų.
Anksčiau ŠMSM laikėsi pozicijos, kad, nesukūrus kitokio mokinių nelankymo dėl ligos kontrolės mechanizmo, derėtų toliau išduoti medicininę pažymą.
Švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė komiteto posėdyje išsakė poziciją, jog atsisakius pažymų ugdymo įstaigoms vis viena reikėtų sugalvoti mechanizmą, kaip užtikrinti lankomumo kontrolę, pvz., žyma elektroninėje sistemoje, informavo BNS.
ŠMSM nurodė, jog galima svarstyti pratęsti praleistų dienų skaičių, leidžiamų pateisinti tėvams, pvz., iki penkių dienų, bet vaikui sirgus ilgesnį laiką vis viena reikėtų žymos ir medikų.
„Kaip ugdymo įstaigos turėtų įforminti naująją tvarką yra išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atsakomybės sritis. Būtent ji turi parengti konkrečias tvarkas, bendradarbiaudama su ugdymo įstaigomis ir ieškodama geriausių sprendimų, kas reikalinga, siekiant pateisinti mokyklos nelankančių moksleivių atvejus“, – anksčiau DELFI sakė A. Verygos patarėja L. Bušinskaitė-Šriūbėnė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nuo kitų metų bus išrašomas tik elektroninis vaiko sveikatos pažymėjimas. Jame bus atsisakyta perteklinės informacijos, tokios, kaip vaiko susirgimo diagnozė.