Kramtomoji guma šepetėlio nepakeis
„Visos burnoje kilusios ligos – netinkamos burnos higienos pasekmė. Jeigu netinkamai išvalome dantis, ant jų lieka apnašų, kurios sukelia ėduonį, vėliau susiformuoja akmuo, apnašos dirgina dantenas, progresuoja į periodontą. Prasideda ligų virtinė. Kai kurie mano, kad dantų šepetėlį galima pakeisti kramtomąja guma, bet tai yra mitas. Gumos kramtymas paskatina seilių skyrimąsi, šios nuplauna dantenas, tačiau po šio veiksmo dantys netampa švarūs. Po valgio galima rinktis becukrę kramtomąją gumą, bet ji neturėtų pakeisti rytinio ir vakarinio dantų valymosi“, – komentavo „Dental P.R.O.“ klinikos gydytoja periodontologė Daiva Aiškinytė.
Prastai nuvalyti dantys sukelia vidaus organų ligas
Pasak specialistės, žmonės tiesiog nemoka prižiūrėti savo dantų. Retas lietuvis dantų valymui skiria dvi ar daugiau minučių. Net ir ilgiau valydami dantis, nesistengiama kruopšiai išvalyti tarpdančių. Žmonės taip pat netaisyklingai atlieka valymo judesius. Nešvarumus reiktų šluoti nuo dantų, atlikti sukamuosius judesius, tačiau neretas pacientas dantis valo horizontaliais judesiais. Daugelis valo tik išorinę dantų pusę, o vidinę pamiršta. Taip pat nenuvalo liežuvio, ant kurio taip pat kaupiasi apnašos.
Dėl šių priežasčių ir atsiranda įvairios dantų ligos. Vienas iš prastos burnos higienos simptomų – blogas burnos kvapas. Tyrimais nustatyta, kad burnoje nuolat kaupiantis bakterijoms, šios patenka į virškinimo sistemą, iš jos – į kraujotaką ir pasiekia įvairius organus. Tai gali paskatinti širdies, plaučių, inkstų ir kitų organų ligų atsiradimą. Palaikyti burnos higieną svarbu ir norint, kad ilgai tarnautų turimi dantų protezai – vainikėliai, implantai, išimamos plokštelės. O nešiojantiems breketus higiena padės apsaugoti dantų paviršius nuo karieso.
Įprasta ir profesionali burnos higiena
D. Aiškinytė teigia, kad dantis valyti būtina du kartus per dieną. Taip pat negalima pamiršti tarpdančių bei liežuvio. Viena iš burnos higienos priemonių – skalavimo skysčiai. Pasak „Dental P.R.O.“ gydytojos, jie gali būti dviejų rūšių ir naudojami skirtingais atvejais.
„Vieni burnos skalavimo skysčiai yra gydomieji, o kiti profilaktiniai. Šios priemonės skiriasi ir savo sudėtimi. Profilaktiniuose skalavimo skysčiuose yra fluoro, kuris padeda išvengti ėduonies. Kadangi šios medžiagos yra ir dantų pastoje, efektyvesnis poveikis šį produktą naudojant ne iš karto po dantų valymo, o skalaujant po pietų ar pavalgius saldumynų. Gydomieji skalavimo skysčiai skiriami esant dantenų uždegimui, kraujavimui. Jų sudėtyje yra antibakterinių elementų, kurie skirti sumažinti uždegimui ir bakterijų kiekiui burnoje“, – teigė D. Aiškinytė.
Visgi, nė vienas iš mūsų nepriekaištingai išsivalyti dantų negali. Tad bent vieną ar du kartus per metus būtina atlikti profesionalią burnos higieną. Odontologo kabinete specialiais instrumentais bus pašalintos apnašos ir dantų akmenys.