Širdies nepakankamumo savaitė Lietuvoje minima pirmosiomis gegužės dienomis. Dėl karantino šiemet nebus masinių akcijų, atkreipiančių visuomenės dėmesį į šią ypatingą ir sudėtingą ligą, bet apie ypač aukštą mirtingumo rodiklį turintį, širdies nepakankamumą kalbėti būtina.
Širdies nepakankamumas – tai liga, kai širdis nepajėgia prisipildyti krauju ir tinkamai jo išstumti. Apie tai praneša nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, jausmas, lyg krūtinėje kažkas spurdėtų, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į įkalnę, kartais – net paprasčiausiai vaikštant. Šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 sulaukusių 40-mečio ir jį perkopusių žmonių.
Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė doc. dr. Diana Žaliaduonytė teigia, kad dabar situaciją apsunkina pandemija bei karantinas, dėl kurių nėra galimybių skirti pakankamai dėmesio lėtinių ligų prevencijai ir gydymui. Bet situacija netrukus keisis.
Pasaulyje širdies nepakankamumu serga apytiksliai 26 mln., Europoje – apie 15 mln. žmonių. Šie skaičiai kasmet vis didesni, o susirgusiųjų amžius – jaunėja. Statistika žiauri: kas antras žmogus, praėjus penkeriems metams po širdies nepakankamumo nustatymo, miršta. Dvigubai ilgiau po šios diagnozės (10 metų) išgyvena tik ketvirtadalis.
Vis dėlto širdies nepakankamumo diagnozė nereiškia, kad širdis tuoj sustos. Doc. dr. D. Žaliaduonytė sako, kad profilaktinės priemonės ir laiku pradėtas efektyvus, inovatyvus gydymas gali labai pagerinti širdies nepakankamumu sergančiojo gyvenimo kokybę. Lietuviai, anot docentės, yra kantrūs žmonės, daugelis nemėgsta varstyti gydymo įstaigų durų. Todėl didžiausias pavojus kyla dėl to, kad pacientai į gydytojus neretai kreipiasi per vėlai, kai sveikatos būklė jau kritinė. Tada medicinos galimybės būna labai ribotos.
„Žmogus daug metų turi aukštą kraujospūdį, bet jo tiesiog nematuoja, turi širdies ritmo sutrikimų, bet juos ignoruoja (nes juk nėra laiko tirtis). Jis stengiasi prisitaikyti, susigyventi su savo liga. O ji – nenumaldomai progresuoja. Nuo širdies nepakankamumo nesigydant nepasveikstama“, – pabrėžia kardiologė D. Žaliaduonytė.
Sergantiems širdies nepakankamumu ir turintiems aukštą kraujospūdį būtina ypatingai saugotis COVID-19 infekcijos, nes jie priklauso rizikos grupei.
Žinoma kardiologė, Respublikinės Kauno ligoninės vadovė dr. D. Žaliaduonytė sako, jog kardiologams labai svarbu mokyti pacientą atskirti, kada jau laikas kreiptis į specialistą, kada pradėti gydymą, kaip jį teisingai tęsti. Ir būtina žinoti, kad ne kiekvienas dusulys yra širdies nepakankamumo požymis. Šios ligos negalima nusistatyti sau pačiam, ją gali diagnozuoti tik gydytojas.
„Gydymas, sergant širdies nepakankamumu, tikrai yra, tik reikia nepavėluoti. Kartais būna, kad pacientas, gydymo metu sulaukęs pagerėjimo, nusprendžia nebevartoti paskirtų vaistų. O tas prie gero neveda“, – dėl ko būtina šviesti visuomenę, kalba Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė doc. dr. Diana Žaliaduonytė.