- Odos vėžio formų yra ne viena, bet kasmet gegužės pradžioje minima Euromelanomos diena. Kodėl toks didelis dėmesys skiriamas melanomai?
- Melanoma – piktybinis ir greitai plintantis navikas. Net tarp visų kitų organų vėžio rūšių melanoma yra viena agresyviausių ir sparčiai augančių, jei laiku nediagnozuojama. Todėl ir Euromelanomos diena, ir visos kitos Lietuvoje organizuojamos melanomos prevencijos akcijos skatina žmones žinoti šios onkologinės ligos rizikos veiksnius, simptomus. Budrūs turime būti ne tik vėžio prevencijos kampanijų dienomis – odą reikia stebėti nuolat, o atsiradus pokyčiams kreiptis į gydytojus. Uždelsus melanomos gydymą pasekmės būna skaudžios.
- Kam kyla didesnė rizika susirgti šia onkologine liga?
- Melanoma dažniausiai serga baltaodžiai žmonės. Vidutinis sergančiųjų amžius – 65 metai, prieš dešimtmetį buvo 55 metai. Jis pakito, nes pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Sergančiųjų daugėja ir Europoje, ir Lietuvoje.
Pagrindinis rizikos veiksnys – saulės ultravioletinių spindulių poveikis. Ligai susiformuoti įtakos turi ir lankymasis soliariumuose. Dažniau melanoma serga šviesios odos, strazdanoti, daug pigmentinių apgamų turintys žmonės.
Didesnė šio piktybinio naviko rizika kyla ir tiems, kurių organizmo atsparumas nusilpęs. Taip dažniausiai būna, kai žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, kitų organų piktybiniu vėžiu, kai skiriama chemoterapija arba kai žmogus gyvena su transplantuotu organu.
Pastariesiems taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas, kad organizmas neatmestų persodinto donoro organo. Todėl transplantuotų pacientų odą gydytojas dermatologas turi apžiūrėti du tris kartus per metus dėl melanomos ir kitų rūšių piktybinių odos navikų.
- Melanoma neretai atsiranda pigmentinio apgamo vietoje. Kokie požymiai rodo, kad formuojasi onkologinė liga?
- Melanoma formuojasi iš pakitusių pigmentinių ląstelių melanocitų. Ji iš tikrųjų dažnai atsiranda pigmentinio apgamo vietoje. Dviem trečdaliais atvejų būna labai aiškiai susiformavusi, didėjanti, juodos spalvos, nelygiais kraštais, linkusi kraujuoti pigmentinė dėmė ar mazgas. Požymių nemažai, bet svarbiausias – juoda spalva ir darinio spartus didėjimas.
Daugelis žmonių šiuos simptomus žino ir juos laiku pastebi, todėl gerėja ankstyva diagnostika. Tačiau trečdaliu atvejų melanoma būna slaptos eigos, be aiškių požymių, yra ne juodos, bet raudonos, rausvos spalvos ir sunkiai atskiriama nuo gerybinių odos navikų. Šie atvejai specialistams kelia ypač didelį rūpestį. Todėl pastebėjus naują odos darinį, kuris sparčiai didėja, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą.
- Įvardykite kūno vietas, kuriose dažniausiai susiformuoja šis piktybinis navikas?
- Daugelis melanomos atvejų susiformuoja drabužiais nepridengtoje, nuolat saulėje įdegančioje odoje, tačiau trečdalis šio piktybinio naviko atvejų su saulės poveikiu nesusiję, jų atsiradimą lemia paveldimumas. Melanoma gali formuotis delnuose, paduose, plaukuotoje galvos dalyje, nes ten taip pat yra melanocitų.
Nustatyta, jog vyrams melanomos dažniau atsiranda ant nugaros, o moterims – ant kojų. Vienodai dažnai jų aptinkama galvos ir rankų odos išoriniuose paviršiuose, kurie veikiami saulės.
- Ar Lietuvos pacientai turi galimybę gydytis naujausios kartos vaistais?
- Melanomos gydymas Lietuvoje žengia į priekį, bet ne taip sparčiai kaip Vakarų Europoje. Pirmos ir antros stadijos melanoma išgydoma chirurginiu būdu. Problemiškiausia situacija yra dėl trečios ar ketvirtos stadijos progresuojančios melanomos gydymo. Galime pasidžiaugti, kad jau yra kompensuojamųjų vaistų, kurie pristabdo šios ligos progresavimą. Tai - vadinamoji taikinių terapija. Ji efektyvi gydant ligonius, kuriems nustatyta BRAF geno mutacija.
Tačiau ne visais melanomos atvejais būna šis geno pakitimas. Be to, gydant taikinių terapija pasikeičia melanomos formavimosi mechanizmas, todėl vaistai praranda veiksmingumą, reikia pridėti kitą stiprinantį poveikį turintį vaistą ar keisti gydymą biologiniais vaistais. Kombinuotos taikinių terapijos ir biologinės terapijos prieinamumas Lietuvoje dar yra ribotas.
Dermatologija – inovatyvi, bet nelengva medicinos sritis. Yra lėtinių, neišgydomų ligų, daugelis jų neigiamai atsiliepia pacientų gyvenimo kokybei, gydant tokius ligonius būna sudėtingų situacijų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ši sritis padarė didžiulę pažangą, atsirado naujų, neinvazinių diagnostikos metodų, jos šakų (dermatochirurgija, kosmetologinė dermatologija), steigiami retų odos ligų - melanomos, žvynelinės - ir kiti specializuotos dermatologijos tarpdisciplininiai centrai.
- Dirbate klinikinį, mokslinį, pedagoginį darbą, vadovaujate klinikai. Kaip viską spėjate, ar lieka laiko šeimai, poilsiui?
- Medicina nuolat daro pažangą, todėl mediko profesija – tai mokymasis visą gyvenimą, bet galima daug ką nuveikti, jei palaiko šeima. Kuo žmogus daugiau užimtas, tuo jis geriau moka suplanuoti savo laiką. Man jo užtenka ir šeimai, ir darbui, ir poilsiui, dar lieka net ir tenisui. Mėgstu gaminti valgį, auginti daugiametes gėles. Jau daug metų mano diena prasideda pusę šešių ryto ir baigiasi vėlai, bet dėl to nesijaudinu, nes gyvenu labai įdomų gyvenimą.
Dosjė
Nuo 2002 m. – LSMU ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, nuo 2005 m. – Onkodermatologijos sektoriaus vadovė, LR SAM specialistė konsultantė dermatovenerologijai.
Dviejų ES finansuotų mokslinių projektų vadovė, 3 vadovėlių, 10 mokomųjų knygų, metodinių rekomendacijų, 20 mokslinių ISI straipsnių bendraautorė.
Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos pirmininkė, Lietuvos gydytojų sąjungos narė, Vokietijos dermatologų draugijos narė korespondentė, Europos dermatovenerologų draugijos narė, Baltijos šalių dermatovenereologijos draugijos garbės narė, Lenkijos dermatologų draugijos garbės narė, LSMU SMD Odos ir venerinių ligų būrelio mokslinė vadovė.
Stažavosi Vokietijos Magdeburgo universitete (DAAD stipendija), Ulmo lazerių institute, Švedijos Gioteburgo ir Upsalos universitete.