Taip LRT RADIJUI sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos apsaugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos dermatovenerologės Ingos Kisielienės teigimu, salonuose dažnesnės grybelinės ar bakterinės infekcijos, bet galima užsikrėsti ir hepatitu ar net ŽIV.
Paslauga turi būti suteikta saugiai
Kad grožio salonas rūpinasi klientų sveikata, įrodo higienos pasas, išduodamas tik tada, kai įvertinamos visos sąlygos: kabineto grožis, apšvietimas, ar yra tiekiamas vanduo, kokie įrankiai naudojami, kaip jie sterilizuojami ir prižiūrimi, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos apsaugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
„Taigi, prieš išduodant higienos pasą, paslauga įvertinama visapusiškai. Ne veltui pasas liudija, kad įstaiga įvykdė visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“, – teigia specialistė.
Anot jos, atsakingai dirbantys grožio salonai ne tik turi sąlygas instrumentams tinkamai prižiūrėti, bet ir atsižvelgia į tai, ar jie vienkartiniai (panaudoję iškart išmeta), ar jie gali būti sterilizuojami.
„Kadangi teikiama paslauga yra A klasės, gali būti pažeidžiama žmogaus oda ir gleivinė. Todėl reikia įsigyti tinkamą sterilizatorių. Iki sterilizacijos paslaugų teikėjas turi dezinfekuoti instrumentą, laikyti tinkamoje dezinfekcinėje medžiagoje reikiamą laiką ir t. t.“, – vardija A. Šlepetienė.
O klientas, pataria ji, turi apsidairyti salone, paklausti, kur sterilizatorius, kokioje medžiagoje dezinfekuojama, nes gal jis alergiškas kažkuriai sudėtinei daliai. „Kitas svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – instrumentai turi būti išpakuojami klientui matant. Gavęs visą informaciją, jis jausis saugus ir kitam savo draugui pasiūlys tą saloną“, – kalba NVSC atstovė.
Anot jos, jei klientui kažkas nepatiko, instrumentai nebuvo išpakuoti jam matant, reikia atsistoti, padėkoti ir eiti į kitą grožio saloną: „Teikiant manikiūro ar pedikiūro paslaugas, turi būti naudojami sterilūs instrumentai.“
Gyvenamosiose patalpose teikti tokių paslaugų negalima
A. Šlepetienė pastebi, kad kambarys paprastame bute nėra tinkama vieta teikti grožio paslaugas, juo labiau kad jų teikti gyvenamosiose patalpose ir negalima: „Be to, teikiant šias paslaugas, naudojama daug cheminių medžiagų, kurios gali alergizuoti, sukelti astmą ar kitaip neigiamai veikti sveikatą. O to nereikia nei klientui, nei paslaugos teikėjui, o ypač jo šeimos nariams.“
Nors, pripažįsta specialistė, butuose teikiamos paslaugos pigesnės, reikia įvertinti kitą aspektą – jei kažkas atsitiktų, klientas neturėtų galimybės pasiskųsi ar apsiginti, o galiausiai gydymas jam kainuotų dar brangiau.
Salonuose dažnesnės grybelinės ar bakterinės infekcijos
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė primena, kad, kai instrumentai nesterilūs, gresia infekcija: „Atliekant manikiūrą ar pedikiūrą, gali būti pažeista oda, juk karpomos odelės, dildinami nagai. Nuo užkrėstų įrankių gali patekti bakterijos ar grybeliai.“
Paklausta, ar galima užsikrėsti ir niežais, medikė atsako, kad niežai – daugiau vaikų liga, kuria užsikrečiama per tiesioginį kontaktą, patalynę, drabužius ir pan.
„Salonuose dažnesnės grybelinės ar bakterinės infekcijos. Jei pažeidžiamos odelės, gali kilti odelių aplink nagą uždegimas – jos patinsta parausta, pasidaro skausmingos, pradeda pūliuoti. Jei pažeidžiamas nagas, jis gali pakeisti spalvą“, – aiškina I. Kisielienė.
Jos teigimu, yra bakterijų, kurios mėgsta šiltą, drėgną aplinką, be deguonies, tas ilgalaikis manikiūras ar dirbtiniai nagai – puiki terpė bakterijoms ir grybams daugintis: „Lakas išbūna dvi tris ar daugiau savaičių, todėl nagas lengviau pažeidžiamas, jis pradeda trupėti, pakeičia spalvą, gali sustorėti.“
Problema – įaugantis nagas
Kaip reikia gydyti bakterijų ir grybelių sukeltas ligas, priklauso nuo nago pažeidimo, sako I. Kisielienė. „Tepami vaistai skiriami, jei pažeista mažiau nei pusė nago plokštelės, bet jei pažeista daugiau nei pusė, būtini geriami vaistai, kitaip tikimybė pasveikti labai maža. Dažnai gydytojai skiria abu gydymo būdus. Nagų grybelio gydymas nėra trumpas procesas: jei tepama, kartais reikia ir metų, su geriamais vaistais užtrunkama 3–6 mėnesius“, – aiškina gydytoja.
Jos žodžiais, per kraują plintančios ligos daug retesnės, bet, jei naudojami nesterilūs įrankiai, o prieš tai buvo žmogus, sergantis lėtine infekcija, ŽIV, hepatitu B ar C ir kitomis ligomis, užsikrėsti tikimybė yra. Todėl įrankius privaloma sterilizuoti po kiekvieno kliento.
„Jei žmogui dažnai įauginėja nagas, dažniausia priežastis – netinkamai kerpami kojų nagai. Juos reikia kirpti tiesiai, bet kartais gražiau užapvalinti nagai. Kartais dėl traumos ar ankštos avalynės pažeidžiama nago plokštelė bei šalia esanti oda ir ima nagas įauginėti. Tokiais atvejais reikia kreiptis į specialistą, nes manikiūrininkės ne visada gali tai sutvarkyti“, – sako I. Kisielienė.
Jei procesas aktyvus (labai skauda, paraudę, pūliuoja), medikė pataria namuose darytis voneles su dezinfekcinėmis priemonėmis: „Tai – kalio permanganato vonelė. Dar galima nusipirkti antiseptikų ir papurkšti 4–5 kartus per dieną. Kartais reikia ir uždegimą mažinančių tepalų. Kai procesas nurimsta, gali reikėti ir chirurginio gydymo.“