Tokias tendencijas atskleidžia AB „Sanitas“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas apie vaistų vartojimą.
„Skausmas yra signalinė organizmo reakcija į dirgiklį ar prasidėjusią ligą. Žmonės skausmą stengiasi malšinti vaistais, tačiau svarbu įvertinti patį skausmą ir galimas jo priežastis – jei jos neaiškios, skausmas itin stiprus, jis užsitęsia ar kartu atsiranda ir kiti negalavimai, būtina ne tik išgerti vaistų, bet ir kreiptis į gydytoją“, – sako Romualdas Bugailiškis, Šiaulių ligoninės Skausmo klinikos vadovas.
Jaučiamą skausmą gyventojai apibūdina kaip maudžiantį (51 proc.), spaudžiantį (29 proc.), duriantį (27 proc.), smeigiantį (18 proc.) ar plėšiantį (16 proc.). Kiek rečiau kaip tempiantį, deginantį ar daužantį. 10 proc. gyventojų sako negalintys apibūdinti, kokį skausmą jie dažniausiai jaučia, o 6 proc. sako skausmo nejaučiantys, rašoma pranešime spaudai.
„Įvairius skausmus gali sukelti skirtingos priežastys, o skausmui apibūdinti naudojami „skausmažodžiai“ – jie leidžia nustatyti skausmo lokaciją, plitimą, pobūdį, kilmę. Atsižvelgdamas į pastaruosius dalykus, vaistininkas ar gydytojas gali padėti parinkti tinkamiausius skausmą malšinančius vaistus, vis dėlto, skiriant ir taikant tolimesnį gydymą, itin svarbus tampa gydytojo vaidmuo“, – sako Inga Pavlovienė, „Sanitas“ Farmacijos veiklos vadovė.
Net 84 proc. gyventojų galvoja, jog vaistų nuo skausmo yra būtina turėti namuose, o 38 proc. ir išėję iš namų sako vaistų nuo skausmo dažniausiai turintys su savimi. Moterys dažniau sako vartojančios vaistus nuo skausmo bent kartą per savaitę, taip pat jos yra linkusios dažniau nei vyrai nešiotis vaistų kartu su savimi. Taip pat kuo gyventojas vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis nuo skausmo vaistus vartos dažniau.
Lietuvos gyventojų tyrimą apie vaistų vartojimą farmacijos bendrovės „Sanitas“ užsakymu 2014 m. pradžioje atlikta naudojant naudojant „OMD Snapshots“ tyrimų sistemą. Iš viso apklausti 998 interneto vartotojai, kurių amžius – nuo 15 iki 50 metų. Respondentų struktūra atitinka Lietuvos interneto vartotojų struktūrą pagal amžių, lytį ir gyvenamosios vietos dydį.