„Klausk specialisto“ rubrika pasinaudojusi 35 metų Simona domisi, ar miomą patariama išoperuoti, jei ši tūno tyliai ir apie save per daug nepraneša.
„Jau keletą metų turiu mažą miomą. Ja nesiskundžiu – nėra skausmo, mėnesinės negausios. Tačiau nedingsta mintis, kad ji gali tapti piktybinė. Kita vertus, operuoti bijau, nes dar ketinu pastoti, o girdėjau apie baisias komplikacijas. Ką daryti?“, – klausia moteris.
Miomų būna ir futbolo kamuolio dydžio
Simonos amžius yra „idealus“ susidaryti miomoms – jos dažniausiai randamos 30–50 metų moterims. Nors didelės reikšmės miomoms atsirasti turi paveldėjimas, imuniteto pokyčiai bei sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra, tačiau iki šiolei nėra visiškai aišku, kodėl šie dariniai susiformuoja.
„Vis dar nėra aišku, kodėl lyties organuose atsiranda dariniai. Tai gali būti genetika, hormonai. Apkūnumas neturi nieko bendro su miomų rizika“, – gajų mitą paneigia Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėja Elektra Teiberienė.
„Teoriškai miomų rizika iškyla tada, kai moteriai keičiasi hormoninis fonas, tai dažniausiai būna apie 40–uosius metus, bet nuo jų neapsaugota ir 26 metų mergina. Tačiau mioma gali būti ir futbolo kamuolio dydžio, tačiau moteriai nesukelti jokio diskomforto. Jei nėra problemų, tada mioma ir neoperuojama. Kita vertus, nors mioma ir vieno centimetro, tačiau auga pogleivyje, gausiai kraujuoja, tada operacija yra neišvengiama. Turėjau ne vieną pacientę, kuri ant operacinio stalo gulė neturėdama 30–ies“, – perspėjo specialistė.
Kadangi iki menopauzės pačios miomos savaime dažniausiai neišnyksta, „prabudusią“, problemų keliančią miomą tenka išoperuoti.
„Kiekvieno atvejis yra vis skirtingas, tačiau kraujuojančią miomą reikia šalinti iš karto. Miomos lokalizuojasi skirtingose vietose ir nuo to priklauso sprendimas, ar miomą reikės operuoti. Operaciją taip pat lemia miomos simptomai. Operacija yra saugi, tačiau ji negarantuoja, kad miomą pašalinus vienoje vietoje, ji neužaugs kitoje. Jei šnekame apie histeroskopinę operaciją, tai ji trunka trumpai ir labai sėkmingai. Tačiau jei mioma yra 7 cm ir yra pogleivyje, ją operuoti teks per keletą etapų – jos lengvai vienu kartu pašalinti nepavyks, jei norima išsaugoti gimdą“, – pasakojo E. Teiberienė.
Sunerimusią skaitytoją gydytoja ramina: teoriškai miomos gali „supiktybėti“, tačiau praktikoje tai pasitaiko retai arba išvis nepasitaiko.
„Tokie atvejai būna aprašyti, tačiau aš tokių pacienčių neturėjau“, – tikino E. Teiberienė.
Kitas svarbus punktas – kontraceptinių priemonių vartojimas, kai yra žinoma, kad gimdoje yra miomų. Gydytojos teigimu, sprendžiant, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, tai būtina individualiai aptarti su ginekologu, mat sprendimui įtakos turės miomos lokalizacija.
„Todėl pas gydytoją būtina lankytis ne rečiau nei kartą per metus, dar geriau būtų kas pusę metų“, – reziumavo Moterų klinikos vedėja.
Nereikia operuoti, jei nesukelia simptomų
Tuo metu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas Gediminas Mečėjus pabrėžė, kad miomos buvimas nėra indikacija operaciniam gydymui.
Operacijos atliekamos per makštį ar minimalų pjūvį.
„Yra du operavimo metodai. Pirmas, kai operuojama iš pilvo pusės, kitas – iš gimdos pusės. Tos miomos, kurios auga į gimdos ertmę, jos histeroskopiškai šalinamos per makštį. Miomos, kurios auga sienelėje arba daugiau į išorę, pilvo ertmę, natūralu, kad yra šalinamos per pilvą laparoskopijos būdu. Pilvas nėra daug įpjaunamas, o tiesiog padaromos trys skylutės, jos gali būti padaromos ir su lazeriu“, – apie neskausmingą operaciją pasakojo specialistas.
Paklaustas, ar dažnai šios operacijos baigiasi komplikacijomis, gydytojas atsakė neigiamai.
„Kiekviena operacija gali turėti komplikacijų. Jei paklausite, ar jos būna dažnai – ne. Kiekviena operacija teoriškai gali baigtis mirtimi, tačiau operuojant miomas to realiai nebūna. Dar gali būti kraujavimas, bet jis būdingas moterims, kurioms operuotos didesnės miomos. Bet toks kraujavimas, kuris būtų kliniškai reikšmingas, nutinka labai retai. Per metus mūsų ligoninė padaro 150–200 miomų šalinimo operacijų, tai per metus kraują perpilti reikia vos vienai pacientei. Neseniai turėjome tokią komplikaciją, mat dalis moterų atvyksta su žemu hemoglobinu. Realiai dėl to jos ir operuojasi, nes per mėnesines jos labai kraujuoja. Tai tik tokiu atveju, kai pacientė atvyksta mažakraujystės būklėje, kraują pilame dar operacijos metu“, – teigė G. Mečėjus.
Jo žiniomis, kas antra baltoji moteris virš 50 metų ir 80 proc. juodaodžių tokio amžiaus moterų turi miomą, todėl miomą jis vadina moters liga, kuri apskritai susijusi su moters lytimi. Be to, miomos labai retai virsta piktybiniais navikais, o per menopauzę sumažėja ir kalcifikuojasi.
„Miomos supiktybėja ir tampa sarkomomis labai retai. Sarkoma – tai gimdos vėžys minkštuosiuose audiniuose, bet jis diagnozuojamas labai retai. Jo tikimybė – 1 atvejis iš 1500–2000. Deja, to numatyti neina. Miomas rekomenduotina šalinti tik tada, kai ji sukelia simptomus: kraujavimą, gimdos ertmės deformaciją, mat auga į gimdą, kelia problemų pastojimui arba išnešiojimui. Dar jos operuojamos tada, kai auga į šlapimo pūslę ir dėl to moteris kas valandą šlapinasi. Galiausiai, operuojama tada, kai auglys ženkliai padidėja – pavyzdžiui, per metus skersmuo išauga dvigubai“, – operacijos motyvus vardijo gydytojas.
Paprastai miomos šalinamos, kai jų dydis siekia 6 ir daugiau centimetrų. Paklaustas, ar miomos nustatomos jaunesnėms moterims, gydytojas atsakyti negalėjo.
„Dabar medicinos galimybės yra didesnės. Galime lengviau ir greičiau pamatyti miomas, kurios auga į gimdos ertmę ar pogleivyje. Prieš 15 metų nebuvo taip lengva. Tad, tiesa, dabar miomų diagnozuojame daugiau, tačiau neaišku, ar dėl to, kad moterims jos susiformuoja dažniau, ar tiesiog dėl pažangios medicinos. Spekuliatyvus variantas“, – sakė jis ir priminė, kad pas ginekologą reikia apsilankyti bent kartą per metus.
„Jei moteriai ateiti vienai yra nemalonu, ji visada gali atsivesti ir savo draugą“, – pasiūlė specialistas.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!