O sykiu – ant prekystalio padėti vertingą turtą prestižiniame Antakalnio mikrorajone.

Negana to, parduoti ruošiamas nekilnojamasis turtas (NT) staiga atpigo. Prieš keletą metų vertintas apie 12 mln. Lt, dabar jis įkainotas bene trissyk pigiau. O įstaigų jungtuvėms besipriešinantis VMKL direktorius Henrikas Ulevičius prabilo apie susidorojimą.

Turtas prie miesto širdies atpigo trissyk. Ir nieko

DELFI jau skelbė apie turto vertinimo įdomybes Vilniaus savivaldybės planuojamuose sandoriuose – neseniai kilo triukšmas dėl to, kad Tautos namų projektui norimus panaudoti apleistus Profsąjungų rūmus turto vertintojai įkainojo net 41,9 mln. Lt. Registrų centro įvertis – 13,59 mln. Lt. O štai su planuojamu parduoti VMPSC turtu – kitokia situacija.

Dar neseniai dalis komplekso, kurią norima privatizuoti, buvo vertinama daugiau nei 11,77 mln. Lt. Tačiau ant prekystalio šis NT keliauja su beveik trissyk mažesne kaina. Savivaldybė čia problemos nemato.

„2007 m. ir 2014 m. nepriklausomos turto vertinimo agentūros atliko Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dalies nekilnojamojo turto vertinimą, pagal kurį bendra nurodyto nekilnojamojo turto vertė 2007 m. buvo 11 774 000 Lt, 2014 m. – 4 142 000 LT, pagal ką ir buvo nustatyta nauja pradinė pardavimo kaina“, - teigiama Vilniaus savivaldybės DELFI pateiktame komentare.

VMPSC pastatų pardavimas – dalis savivaldybės vykdomo gydymo įstaigų sujungimo projekto. Ant prekystalio gali keliauti ir daugiau turto puikioje Antakalnio mikrorajono vietoje. Bet apie tai – truputį vėliau.

VMKL direktorius H. Ulevičius, priešingai nei savivaldybė, turto vertinimo adekvatumu abejoja. „Pervertino iš naujo – išėjo 4,1 mln. Lt. (…) Mano manymu, tai rodo kažkokius tai susitarimus“, - DELFI teigė ligoninės vadovas.

Be to, anot jo, parduoti planuojami pastatai toli gražu nėra tušti. O ligoninių sujungimo atveju tai taptų didžiuliu galvos skausmu.

„Guli tuose pastatuose ūmūs psichiatriniai ligoniai, dar yra senatvinės demencijos ligoniai su Alzheimerio liga. Tokie ligoniai kažkur turėtų būti perkelti. Norint parduoti – su ligoniais neparduosi. Mes matome pavojų, kad gali būti perkelti pacientai į mūsų ligoninę, tam yra ruošiami sujungimai. Bet čia tiktai mūsų tokios abejonės, - svarstė H. Ulevičius. - Mes tikrai neturime jokios infrastruktūros, kad galėtume priimti ūmius psichiatrinius ligonius.“

Vilniaus savivaldybė VMKL direktoriaus abejones patvirtino – Psichikos sveikatos centro pacientus ketinama perkelti į H. Ulevičiaus vadovaujamą įstaigą. Ir infrastruktūros problemų savivaldybė nemato.

„Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra respublikinio lygmens ligoninė, teikianti įvairių profilių paslaugas (vidaus ligų, akušerijos-ginekologijos, chirurgijos ir t. t.). Ji yra gerai aprūpinta kokybiška diagnostine-gydomąja medicinine įranga. Taigi sujungus Vilniaus miesto klinikinę ligoninę su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru, ligoninės teikiamų paslaugų spektras bus papildytas psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis. Kai kurios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos Valgymo sutrikimų, Krizių intervencijos skyriuose, yra unikalios, šiuo metu neturinčios analogų Lietuvoje.

Sujungus Vilniaus miesto klinikinę ligoninę su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru, paslaugos ir toliau būtų teikiamos abiejų ligoninių skyriuose. Būtų optimizuoti besidubliuojantys bendrieji padaliniai“, - teigiama DELFI pateiktame savivaldybės komentare.

H. Ulevičius su savivaldybės pozicija nesutinka. „Po du į lovą tikrai neguldysime“, - ironizavo ligoninės vadovas.

Pinigus iš pastatų pardavimo savivaldybė žada panaudoti VMPSC plėtrai – tai esą planuota jau metų metus.

„Dar 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro veiklos planą, pagal kurį dalis centro pastatų turėjo būti renovuojami, dalis naujai pastatomi. Tada buvo nuspręsta, kad pardavus dalį pastatų bei teritorijos, kuri šiuo metu priklauso Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui ir Vilniaus miesto savivaldybei, gautas lėšas bus galima panaudoti centro plėtrai“, - tvirtina savivaldybė.

Vyriausybės atstovas: direktorių bandoma pašalinti

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys dėl VMKL ir VMPSC jungimo bylinėjasi su savivaldybe ir jau pasiekė pirmąją pergalę. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir procesą sustabdė. Anot Vyriausybės atstovo, gydymo įstaigų jungimo tikslingumas kelia rimtų abejonių, tarp jų – ir dėl turto Antakalnyje likimo.

Audrius Skaistys
„Jeigu būtų prijungimas, (…) tada turtas pereitų į balansą Antakalnio ligoninės. Tada būtų labai paprastas dalykas. Bet kai yra sujungiama, juridiniai asmenys pasinaikina, visas jų turtas pereitų naujam sukurtam dariniui. Ir gali būti, kad ne visas turtas pereitų“, - teigė A. Skaistys.

Pasak jo, procesui besipriešinantis VMKL vadovas H. Ulevičius pateko į savivaldybės nemalonę.

„Kiek žinau, savivaldybės administracija spaudžia įstaigos direktorių ir bando taikyti jam nuobaudas. (…) Paskutiniais duomenimis, už tai, kad jis paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, bando jam pritaikyti drausminę nuobaudą“, - teigė Vyriausybės atstovas.

A. Skaisčio nuomone, tikėtina, kad Vilniaus valdžia H. Ulevičių „bando pašalinti ir pastatyti bent laikinai kitą direktorių“, kuris turėtų atsiimti ligoninės pretenzijas dėl įstaigų jungimo.

H. Ulevičius: tai susidorojimas

VMKL direktorius H. Ulevičius DELFI patvirtino A. Skaisčio žodžius. Ligoninės vadovas teigė esąs persekiojamas dėl to, kad nepritaria įstaigų jungimui.

„Savivaldybė imasi drastiškų priemonių, kuriomis bando mane atleisti iš pareigų, skiria man papildomas nuobaudas už tai, kad aš, vykdydamas savo konstitucinę pareigą, kreipiausi į administracinį teismą dėl apsaugos priemonių pritaikymo. Aš „pažeidžiau drausmę“ dėl to, kad aš kreipiausi į teismą. (…) Jau bando sukurpti trečią nuobaudą. Pirmą nuobaudą aš apskundžiau teisme, teismas ją panaikino. Dabar yra man duota antra nuobauda – jau yra apskųsta, laukia teismo. Dabar – jau trečia nuobauda. Nuobaudos iš piršto laužtos, tiesiog dirbtinės“, - kalbėjo H. Ulevičius.

Ligoninės vadovas teigia, esą jo įstaigos įstatuose įrašytas punktas, nurodantis, kad norint kreiptis į teismą bet kokiu klausimu privalu gauti steigėjo, t. y. Vilniaus savivaldybės, sutikimą. Esą būtent dėl šio punkto dabar jam grūmojama nuobaudomis.

„Tai naudoja represijoms prieš ligoninių vadovus“, - įsitikinęs H. Ulevičius.

Savivaldybė H. Ulevičiaus atžvilgiu vykdomų veiksmų pernelyg neaiškina. „Sveikatos priežiūros įstaigų veikla yra nuolat analizuojama, jas tikrina įvairios institucijos ir savivaldybės padaliniai. Nustačius pažeidimus yra atitinkamai įvertinami įstaigos vadovo veikla“, - teigiama savivaldybės komentare.

O gal norėtumėte komplekso Antakalnyje su 9 hektarais parko?

Anot H. Ulevičiaus, Psichikos sveikatos centro pastatai – ne vieninteliai paruošti pardavimui. Esą ant prekystalio keliauti gali dar gardesnis kąsnis: didžiulė teritorija Antakalnyje su 9 hektarais parko.

„Aš prieštarauju ir VMKL dabartinio Antakalnio filialo, buvusios specialiosios ligoninės, pardavimui. Savivaldybė agresyviai mane spaudžia, kad aš pasirašyčiau galimybių studijos priėmimo aktą, kur aiškiai parodyta, kad iš tos ligoninės visus pacientus, lovas ir darbuotojus reikia perkelti į centrinę ligoninę, o filialą – parduoti“, - teigė ligoninės direktorius.

Antakalnio filialas užima milžinišką plotą, aplink – daug žalumos. „Ten yra investuota apie 16 mln. Lt europinių pinigų, valstybės investicijų programų pinigų ir t.t. Ta ligoninė pakankamai neblogai įrengta, puikus parkas šalia, 9 hektarai ploto“, - vardijo H. Ulevičius.

Už kiek norėtų į privačiais rankas perleisti VMKL Antakalnio filialą – savivaldybė kol kas neatskleidžia.

„Pardavus dalį pastatų bei teritorijos, kuri šiuo metu priklauso Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui ir Vilniaus miesto savivaldybei, gautas lėšas bus galima panaudoti naujos Vilniaus miesto Antakalnio ligoninės (sujungus Vilniaus miesto klinikinė ligoninę ir Vilniaus misto Psichikos sveikatos centrą) infrastruktūros gerinimui.

Kai bus galutinai patvirtinta parengta Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo (Antakalnio g. 124) atnaujinimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybių studija, bus sprendžiami klausimai dėl filialo pertvarkos“, - teigiama savivaldybės komentare.

Čia minima filialo „atnaujinimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybių studija“ – tas pats dokumentas, ant kurio H. Ulevičius atsisako dėti parašą.

A. Vakarinas: jei direktorių atleis, spręsiu ne aš

Vilniaus miesto tarybos narys, mero Artūro Zuoko bendražygis Algimantas Vakarinas jau kurį laiką darbuojasi kartu su H. Ulevičiumi. Jis pastaruosius dvejus metus eina VMKL direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai ir ūkiui pareigas.

Vis dėlto A. Vakarinas DELFI patikino, kad H. Ulevičiaus atleidimo klausimu jis parašų po dokumentais, lemsiančiais VMKL ateitį, nedės.

Algimantas Vakarinas
„Sunku pasakyti. Aš tų dalykų tikrai nesprendžiu. Žinau, kad tikrai ne aš“, - teigė politikas, paklaustas, ar jam gali būti pavesta laikinai vadovauti VMKL.

Tiesa, A. Vakarinas neslepia, kad jo ir H. Ulevičiaus požiūriai nesutampa.

„Aš žiūriu iš kitų pozicijų. Kadangi mūsų ligoninė, kaip centrinė ligoninė Vilniaus mieste, ir turi atrodyti kaip centrinė. O dabar, aišku, investicijų trūksta. Per paskutinius metus mes jų gavome minimaliai. (…) Tikėtis iš Vyriausybės, iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip rodo praktika, paskutinius keletą metų praktiškai neįmanoma“, - kalbėjo politikas.

Jo žodžiais, pinigai ligoninei „reikalingi šiandieną“. „Iš savivaldybės privatizavimo programos – pasižiūrėjome. Ten nieko kol kas nėra. Absoliučiai nieko. (…) Tai vienintelis dalykas – ieškoti vidinių resursų“, - tęsė A. Vakarinas.

Anot pašnekovo, Psichikos sveikatos centro pastatai – kol kas geriausias variantas.

„Vienintelis teisinis kelias, kad tie pinigai pardavus turtą pasiliktų ligoninei, yra sujungimas. Kad būtų bendras ūkinis vienetas – tada pinigai pasilieka. Toliau kalba ėjo apie specialiosios ligoninės teritoriją. Vėlgi – ten teritorija didžiulė. Teritorijos plotas – praktiškai iki mūsų ligoninės, netoli 8 hektarų. O kiek jo yra naudingai išnaudojama?“ - svarstė A. Vakarinas.

Apie VMKL Antakalnio filialo ateitį politikas kalbėjo atvirai – esą filialas nereikalingas. „Dviejų teritorijų ligoninių plėtrai nereikia Vilniaus mieste. Reikalinga arba ta, arba ta: arba mūsų ligoninė, Antakalnio g. 57, arba Antakalnio g. 124. Reikia nuspręsti – vieną palikti, o kita nereikalinga. Pas mus 9 hektarai – tai pasižiūrėkit, kiek dar galima plėstis šiai dienai. Arba ta, arba ta. Sakykim, ten galima palikti reabilitacijai, chirurgija visa gali persikelti čia“, - vizijomis dalijosi A. Vakarinas.

Jis neatmeta galimybės parduoti bent dalį Antakalnio filialo teritorijos. „Yra ten tokios teritorijos, kuri tikrai nenaudojama. Pavyzdžiui, sakykim, aikštėle šalia „Lukoil“. Kodėl jos neparduoti ir tų pinigų nepanaudoti mūsų ligoninės plėtrai?“ - reziumavo A. Vakarinas.

Psichikos sveikatos centro vadovas: pastatai atpigo dėl krizės

Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius tvirtina, esą planuojamas turto pardavimas su įstaigų jungimo planais nesietinas.

„Pastatų pardavimas Vasaros g. 5 neturi nieko bendro su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Psichikos sveikatos centro reorganizacija. Sprendimas dėl dalies pastatų pardavimo priimtas dar 2007 metais, kai apie reorganizaciją nebuvo nė kalbos“, - Vilniaus savivaldybės išplatintame pranešime teigia M. Marcinkevičius.

Jis taip pat aiškina, esą planuojamo parduoti NT vertės sumažėjimas turėtų būti savaime suprantamas.

„2007 m. ir 2014 m. nepriklausomos turto vertinimo agentūros atliko Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dalies nekilnojamojo turto vertinimą, pagal kurį bendra nurodyto nekilnojamojo turto vertė 2007 m. buvo beveik 12 milijonų, 2014 m. – daugiau nei 4 milijonai Lt. Pasak M. Marcinkevičiaus, toks skirtumas susidarė todėl, kad 2007 m., prieškriziniu periodu, buvo gerokai didesnės kainos nei dabar, tačiau tai nėra galutinė pardavimų kaina, vyks aukcionas“ - teigiama savivaldybės pranešime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (273)