Diagnozė - kaip nuosprendis: miršta du trečdaliai susirgusių moterų

Nors pasaulis jau išmoko gydyti daugelio formų vėžį, pats klastingiausias iš jų – kiaušidžių vėžys – daugeliui moterų reiškia mirties nuosprendį.

Be to, kad liga paprastai nustatoma vėlyvoje stadijoje, Lietuvoje neprieinamas ir modernus jos gydymas.

Pacientė: suteikite mums galimybę išgyventi

Kiaušidžių vėžiu sergančiai Danutei K. liga buvo diagnozuota 2012 m. birželio mėnesį. Tų pačių metų sausio mėnesį ji tikrinosi pas ginekologą, gavo pažymą, kad yra visiškai sveika. Taip pat sausio mėnesį ji pasidarė kraujo vėžio žymenų testą. Jis taip pat nerodė nieko bloga.

„Šį testą atlikau, nes žinojau, kad po 45 metų yra padidinta rizika sirgti kiaušidžių vėžiu, o aš kadangi labai mėgstu gyventi, dirbti tvarkingai, kartą per metus tokį testą pasidarydavau. Ir visiškai atsitiktinai birželio mėnesį tyriausi dėl alergijos, kadangi nutarėme namuose įsigyti gyvūnėlį. Su nuolaida tuo pačiu man pasiūlė pasidaryti kiaušidžių ir krūties vėžio žymenų testą. Buvau šokiruota, kai pamačiau, kad kiaušidžių vėžių žymuo padidėjęs net penkis kartus. Tuo metu jaučiausi visiškai gerai. Nebuvo jokio pilvo pūtimo, jokių skrandžio sutrikimų ar kitų negalavimų, tačiau man buvo diagnozuotas trečios stadijos vėžys. Liepos mėnesį buvau operuota, o po operacijos iškart pradėjau chemoterapinį gydymą.

Mano vyras, norėdamas sužinoti, kaip ši liga gydoma Europoje, po operacijos mano epikrizės dokumentus išsiuntė į didžiausias Europos klinikas. Atsakymuose iš tiesų buvo rekomenduojama gydyti chemoterapija, tačiau ją derinant su biologine terapija. Kai kreipėmės į chemoterapeutą, klausdami, ar yra galimybė gauti tokį gydymą, sužinojome, kad šis vaistas Lietuvoje skiriamas tik gaubtinės žarnos vėžio atveju. Gydytojos paprašėme parašyti kreipimąsi dėl šio vaisto į ligonių kasas, gydytojo nuostabai, man buvo skirtas gydymas. Galbūt todėl vis dar esu gyva. Po chemoterapijos esu išgyvenusi jau 15 mėnesių ir jaučiuosi gerai, pakankamai intensyviai sportuoju. Įvertinę mano būseną, vaistų gamintojai labdaros būdu man dar kažkuriam laikotarpiui dovanoja šį gydymą. Aišku, tai bus labdara tiek, kiek jie norės ar galės tai daryti. Todėl labai prašau Seimo narių, ligonių kasų atstovų, ministerijos iš tiesų suteikti moterims galimybę išgyventi, kurią suteikia biologinės terapijos vaistas. Jis iš tiesų yra efektyvus ir padeda mums išgyventi. Tiesa, nežinia, kurį laiką, bet aš galiu ateiti kas pusę metų ir pasirodyti – kaip įrodymas“, - kalbėjo moteris kiaušidžių vėžiui skirtoje konferencijoje.

Kodėl mirtingumas Lietuvoje vienas blogiausių Europoje

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Vidos Marijos Čigriejienės, Lietuvoje tai ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys, o keturioms iš penkių moterų, susirgusių šia liga, diagnozuojamas vėlyvosios stadijos kiaušidžių vėžys. Pagal mirtingumą tai antra tarp onkologinių ligų po krūties vėžio. Pasaulis gana sėkmingai išmoko gydyti įvairių moteriškų organų vėžį, tačiau kiaušidžių vėžys – didžiulė problema visame pasaulyje, tačiau išgyvenamumas sergant šia liga Lietuvoje siekia tik 31,7 proc., tuo tarpu Šiaurės Europoje – 41,1 proc., ES vidurkis – 37 proc.

„Visame pasaulyje naudojama nauja chemoterapijos schema, tačiau Lietuvą ji pasiekia keturiais-penkeriais metais vėliau, o dabar trūksta cheminio arsenalo vaistų, o ką jau klabėti apie biologinę taikinių terapiją. Kadangi kiaušidžių vėžys dažniausiai nustatomas esant išplitusiam piktybiniam procesui, po gydymo penkerius metus išgyvena tik 13-22 proc. jau įrodyta, kad prie gydymo pridėjus taikinių terapiją, labai sumažėja atkryčio rizika, todėl šiuolaikinėse rekomendacijoje nurodoma, kad ji turi būti taikoma esant didelei atkryčio rizikai, bet Lietuvoje ji neprieinama, kadangi nekompensuojama“, - teigė parlamentarė.

Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius dar pridėjo, kad kasmet Lietuvoje kiaušidžių vėžiu suserga apie 400 moterų ir 300 jų nuo šios ligos miršta.

„Tai rodo didelį pavojų, susijusį su ja. Viena iš priežasčių, kodėl ši liga tokia klastinga, ta, kad nėra jokių specifinių simptomų, kurie padėtų ligą nustatyti anksti, kai dar galėtume padėti. Dar viena bėda, kad šis vėžys pradedamas gydyti ne specializuotuose skyriuose, nors mes Lietuvoje turime net keturias įstaigas, kurios apginkluotos visomis reikalingomis priemonėmis. Tuo tarpu onkologijoje svarbu ne tik pradėti gydymą, bet pradėti jį teisingai, antraip tai baigiasi pralaimėjimu. Kitas klausimas – ar turime visas priemones padėti, kai liga pažengusi? Lietuvoje mes galime galvoti tik apie sisteminį gydymą, todėl mūsų išgyvenamumo rodikliai šioje srityje, lyginant su kitomis ES šalimis, ties žemiausia riba. Kitos valstybės gydymo schemose seniai pasitvirtinusios biologinę terapiją, taip pat įvairias chemoterapines schemas, kurių Lietuva neturi. Šuo metu mes kalbame apie mažus tikslus – mūsų pergalė prieš ligą būtų moterų išgyvenamumas penkerius metus“, - sakė medikas.

Efektyvios profilaktikos nėra

Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė pabrėžė, kad šiandien labai daug efektyvių priemonių kovoti su liga iš tiesų neturime. Nėra pirminės profilaktikos programų, nes nėra žinomos ligos priežastys. Tam tikras rizikos veiksnys – amžius, kurio nepakeisi, dalį rizikos sudaro paveldimumas, pavyzdžiui, žinoma, kad genas, sukeliantis krūties vėžį, sukelia ir kiaušidžių vėžį, tačiau to per maža norint sukurti efektyvią profilaktinę programą, todėl visas pastangas reikia kreiptis į jau susirgusiųjų išgyvenamumo gerinimą, o tam reikia, kad Lietuvoje būtų prieinamos naujausios gydymo priemonių.

Pasaulyje šis vėžys pagal paplitimą užima septintą vietą, taip pat tai septintas vėžys pagal mirtingumą nuo onkologinių navikų. Pasak G. Smailytės, didžiausias sergamumas juo būdingas išsivysčiusių kraštų moterims, taigi dažniausiai sergama Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Mat dažnai tai vyresnio amžiaus moterų liga, todėl ten, kur gyvenimo trukmė ilgesnė, ji labiau paplitusi. Europos statistikoje pirmame penketuke – Latvija, Lenkija, Bulgarija Serbija ir Lietuva. Pagal mirtingumą nuo šios rūšies esame antroje vietoje.

„2011 m. kiaušidžių vėžys Lietuvoje sudarė vos 5 proc. visų moterų navikų, tačiau jam tenka 8 proc. visų mirčių nuo vėžio. Panašus sergamumas išlieka stabilus jau apie 20 metų, taip pat liūdna, kad nėra jokių pokyčių diagnostikoje – iki šiol dažniausiai nustatoma vėlyva stadija“, - apgailestavo G. Smailytė.

Ligos atsiradimo teorijų daug, bet rizikos veiksniai nustatyti

Onkologijos instituto Onkoginekologijos poskyrio gydytojas dr. Kastytis Žilinskas, kuriam kasdien tenka susidurti su pacientėmis, sergančiomis kiaušidžių vėžiu, teigė, kad nėra sunkiau gydymui pasiduodančiam moteriškų organų vėžiui nei šis.

„Per pastaruosius metus medicina padarė didžiulį šuolį. Gana sėkmingai sprendžiama gimdos kaklelio vėžio problema, beveik kiekvienai pacientei, sergančiai gimdos kūno vėžiu, galime suteikti viltį išsigydyti. To negalime pasakyti apie kiaušidžių vėžį. Liga klastinga, nes turi įvairių atmainų, neaiški jos kilmė, neturi specifinių simptomų, todėl nustatoma tik labai vėlyvojoje stadijoje. Taip yra visame pasaulyje. Dažnai kiaušidžių vėžį turinčios moterys iš pradžių gydosi pas gatroenterologus, nes nusiskundimai yra labai panašūs.

Profilaktinių patikros programų taip pat nėra, nors jas bandoma kurti. Šiuo metu atliekamas didžiulis tyrimas Anglijoje, kuriam išleista 55 milijonų svarų, bet kol kas nėra aiškių požymių, kad jis bus efektyvus. Tyrime dalyvaujančios moterys tiriamos dėl kiaušidžių vėžio, tačiau nustatoma ne tiek daug ankstyvos stadijos atvejų, kad tokia programa būtų ekonomiškai pateisinama“, - teigė medikas.

Kodėl du trečdaliai moterų, kurioms nustatomas kiaušidžių vėžys, per penkerius metus miršta? Pasak onkologo ginekologo, kadangi ankstyvoje stadijoje nėra jokių simptomų, kaip, tarime, kraujavimas gimdos kūno vėžio atveju, pirmos stadijos vėžys nustatomas tik atsitiktinai – operuojant, atliekant kitas procedūras. Tuo tarpu gimdos kūno vėžio ankstyvos stadijos sudaro net per 90 proc. atvejų.

„Ligos atsiradimo teorijų yra labai daug, tačiau vieningos nuomonės nėra, kadangi naviko tipai gali būti labai įvairūs. Šie navikai tokie sudėtingi todėl, kad kiaušidėje yra visos būsimos gyvybės organų užuomazgos“, - svarstė K. Žilinskas.

Pasak mediko, vis dėlto sudarytas tam tikrų rizikos veiksnių sąrašas. Nustatyta, kad dažniau serga baltosios rasės moterys, t. y. šiaurės europietės, taip pat negimdžiusios moterys, turinčios antsvorį, moterys, kurių šeimoje buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų. „Beje, nėštumas ir gimdymas šią riziką sumažina ne taip ir ženkliai. Daug labiau ją sumažina žindymas. Pasaulyje yra taikomas ir kiaušintakių perrišimas (neretai kaip kontraceptinė priemonė), tačiau pas mus ši intervencija negalima, tik labai siaurų medicininių indikacijų atvejais. Tačiau kiaušidžių šalinimas, galintis tikrai apsaugoti nuo jų vėžio, – labai diskutuotina procedūra. Jas šalinti reikia 40 metų moteriai, tačiau juk kiaušidės – ne tik apvaisinimui skirtas organas. Nuo jų priklauso bendra moters būklė, senėjimo procesai. Todėl į šią profilaktikos priemonę žiūrima rezervuotai. Dar viena apsauga – sudėtinės hormoninės kontracepcijos vartojimas. Tai įrodyta, bet gal geriau jau nėštumas ir gimdymas negu tabletės“, - pasakojo pašnekovas.

Jau diagnozavus kiaušidžių vėžį taikomas kombinuotas gydymas – operacija su chemoterapija. Paprastai gydymo rezultatas trumpalaikis – net gydymui pavykus maždaug po pusmečio prasideda atkrytis. „Išgydyti pažengusio vėžio negalime, tačiau moterys gali gyventi 10-15 metų, jei gauna tinkamą gydymą“, - tikino K. Žilinskas.