Jolanta svarsto, kas būtų buvę, jei pro šalį važiavęs jaunasis Kauno klinikų gydytojas nebūtų sustojęs, rašoma pranešime spaudai.
„Esame be galo dėkingi Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojui vyresniajam rezidentui Rokui Perevičiui, kuris važiuodamas pro šalį neliko abejingas ir sustojo mums padėti. Jis ne tik suteikė pirmąją pagalbą mano vyrui Sauliui, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet ir nuramino mane. Nors mano vyras iš tos dienos įvykio nieko neatsimena, džiaugiasi, jog atsidūrus tokioje situacijoje, nelikome vieni, pagalba buvo suteikta laiku ir įvykio vietoje nereikia degti žvakučių.“
Jaunasis gydytojas, padėjęs nelaimės ištiktiems žmonėms, taip pat vyko šventinių pietų pas gimines, kai staiga jo dėmesį patraukė iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis, kuris pasuko į antrąją eismo juostą ir pradėjo vingiuoti po kelią. Pasak jo, pirma kilusi mintis, kad vairuotojas galimai neblaivus. Dėl šios priežasties gydytojas sekė automobilį ir įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius, pradėjo rinkti pagalbos numerį. „Tuo metu šis automobilis susigretino, pamačiau, jog vairuotojas sukniubęs prie vairo, o moteris, sėdinti keleivio vietoje, dar bando valdyti automobilį“, – pasakojo R. Perevičius.
Automobiliui atsitrenkus į apsauginį kelio atitvarą, jis nuvažiavo nuo kelio į pievą ir užklimpo purve. „Atsimenu, kai jaunuolis sustojo ir su šventiniais drabužiais klampojo per purvą pas mus, kuomet kiti žmonės tiesiog pravažiavo“, – prisiminimais dalinosi Jolanta.
„Bėgdamas link automobilio, tikrai negalvojau, kad kažkur pavėluosiu ar išsipurvinsiu drabužius. Vienintelė mintis buvo tik ta, kad esu gydytojas, turiu specialių žinių ir žinau, kaip padėti, todėl negaliu likti abejingas. Jei mano artimieji atsidurtų tokioje situacijoje, norėčiau, jog ir jiems padėtų. Manau, kad mums visiems geriau gyventi tokioje visuomenėje, kurioje žmonės neabejingi kitų nelaimėms. Nebūtina būti gydytoju ir turėti specialių žinių, kartais galima tiesiog atkreipti dėmesį, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar nuraminti geru žodžiu.“
Bėgdamas link nelaimės ištiktų žmonių, gydytojas Rokas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. „Atidaręs automobilio dureles, pamačiau, kad vairuotojas nesąmoningas, apimtas traukulių priepuolio, o šalia sėdinti žmona išsigandusi. Bandžiau ją raminti ir tuo pačiu metu surinkti visą būtiną informaciją, kuri būtų naudinga, gelbėjant vyro gyvybę. Dėl priepuolio vyras purtėsi, tad bandžiau jį paguldyti ant stabilaus pagrindo, atlošėme automobilio sėdynę. Atvažiavus medikams, nupasakojau jiems situaciją ir palikau juos dirbti savo darbą.“
Vyras buvo išvežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur buvo suteikta būtina profesionali medicininė pagalba, atlikti reikalingi tyrimai. Suteikus pirmąją pagalbą, Saulius buvo perkeltas į Neurologijos kliniką, o ten juo rūpinosi gydytojas doc. Vaidas Matijošaitis.
Kaip teigia Neurologijos klinikos gydytojas doc. V. Matijošaitis, tokiu atveju jaunas gydytojas Rokas pasielgė ne tik žmogiškai, bet ir profesionaliai. „Ištikus panašiam priepuoliui, svarbu paguldyti pacientą ant šono, nieko nedėti į burną bei kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą ir nepalikti žmogaus vieno, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.“
Kaip patvirtina ši istorija, teikiant pirmąją pagalbą, svarbu ne tik specialios žinios. Nemažiau svarbus žmogiškumas – emocinė parama bei buvimas šalia nutikus nelaimei.