Kaip DELFI pasakojo moteris, tuomet ir iki šiol pagalbinio apvaisinimo procedūros mūsų šalyje nekompensuojamos, o tais laikais už bandymą susilaukti jie nebūtų išgalėję mokėti nuo 10 iki 26 tūkst. litų.
Visiškai kitokia tokių žmonių padėtis Suomijoje, į kurią dirbti buvo pakviestas Linos vyras. „Metus ten pagyvenusi kreipiausi į bendrosios praktikos gydytoją, kuriai pasakiau ir tai, kad negalime su vyru susilaukti vaikų. Tyrimus buvo pasiūlyta pradėti vyrui ir kai paaiškėjo, kad jam viskas gerai, tyrė mane. Ir aš, ir jis mokėjome tik už konsultacijas – po 27 eurus, kaip ir einant pas bet kurį kitą gydytoją“, – pabrėžė Lina.
Jos tyrimų rezultatai buvo išsiųsti į Moterų kliniką Helsinkyje. Kad būtų galima atlikti Suomijoje kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras, moterį teko pora kartų operuoti – pašalinti priežastis, kurios net ir pagalbinio apbvaisinimo būdu būtų trukdžiusios išnešioti kūdikį.
„Pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir skaičių buvome pametę. Labai pavargome nuo bandymų ir nusivylimų. Laimei, bent finansiškai mums tai netapo nepakeliama našta. Brangiau teko mokėti tik už hormonus ir tai 100 eurų už mokėtus 300 eurų mums kompensavo”, – prisiminė Lina.
Įdomiausia, kad į pasaulį kūdikis pasibeldė kaip tik tuomet, kai pora apsisprendė – šis bandymas bus paskutinis.
„Paskambino ir pasakė, kad procedūra sėkminga. Neįsivaizduojamai apsidžiaugėm, riedėjo laimės ašaros, nors iš pradžių ir buvo kiek baisu, nes pirmi nėštumo mėnesiai rizikingi“, - pasakojo DELFI pašnekovė.
Linos žodžiais, sūnelis, kuriam dabar treji atperka visas patirtas kančias. Palaukę, kol jis taps kiek savarankiškesnis, Suomijoje gyvenantys lietuviai pagalbinio apvaisinimo būdu bandys susilaukti ir daugiau vaikų.
Kaip pabrėžė Lina, Suomijoje nuolat gyvenantys ir mokesčius mokantys gyventojai gali tikėtis tiek kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kiek reikės, nesvarbu, turi ar neturi vaikų.
Tai, kad Lietuvoje bevaikės poros nesulaukia valstybės paramos, moteriai atrodo didžiausia neteisybė. Jiems patiems surinkti dešimtis tūkstančių už bandymą, kuris dažnai iš pirmo karto nebūna sėkmingas, būtų buvę labai sunku, gal net neįmanoma.
Lietuvoje kas šeštai porai reikalinga pagalba
„Kas šeštai Lietuvos porai, norinčiai pradėti vaiką, reikalingas gydymas ir medikų pagalba“, - taip penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė gydytoja akušerė-ginekologė Audronė Usonienė.
Konferencijos „Prenatalinė, genetinė ir preimplantacinė diagnostika“ išvakarėse Lietuvos ir užsienio nevaisingumo gydymo specialistai atkreipė dėmesį, jog mūsų šalyje pasiektas pasaulinis nevaisingumo gydymo lygis, bet įstatymiškai Lietuva – toje pačioje situacijoje kaip ir prieš 15 metų – pagalbinio apvaisinimo įstatymas vis dar nepriimtas.
Kas šeštai Lietuvos porai, norinčiai pradėti vaiką, reikalingas gydymas ir medikų pagalba. Kadangi Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas vis dar nereglamentuotas, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Gydymu išgali pasinaudoti vos dešimtadalis tokių porų. Todėl nevaisingumą gydantys medikai ragina politikus greičiau apsispręsti dėl dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančių teisės aktų bei numatyti kompensavimo mechanizmą procedūroms.
Jų teigimu, tai galėtų padėti mažiausiai 50 tūkst. nevaisingų porų Lietuvoje, kurių ne visos išgali susimokėti už brangias gydymo procedūras.
„Skaičiai būtų apie 50 tūkstančių, bet realiai jų greičiausiai yra daugiau - tikslios statistikos neturime, nes nėra nevaisingumo registro, nežinoma, kiek gi tų pagalbinio apvaisinimo ciklų yra padaroma Lietuvoje“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė gydytoja akušerė-ginekologė Audronė Usonienė.
Vilniaus „Vaisingumo klinikos“ gydytoja tvirtino, kad pagrindinė problema yra Seime įstrigę dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys teisės aktai.
„Labiausiai būtų smagu, kad kuo greičiau būtų priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris remtųsi mokslo įrodymais grįsta pasauline medicinos praktika“, -sakė ji.
A.Usonienė įvardijo, jog vaisingumo klinikos pasisako už liberalųjį modelį, kuris neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus, leistų atrinkti juos pagal kokybę, taip pat leistų embrionus užšaldyti.
„Tai būtų esmė. Taip pat būtų labai gražu, kad būtų įteisinta kiaušialąsčių ir spermos donorystė (...). Latvijoje ir Estijoje spermos donorystė yra kasdienis dalykas“, - pabrėžė medikė.
Specialistai taip pat akcentuoja būtinybę spręsti ir dėl dirbtinio apvaisinimo kylančias psichologines problemas, nes lietuviai vis dar bijo kalbėti apie tai.
„Viena priežasčių, kodėl atsiranda žmonių, vis daugiau einančių pas medikus, yra tai, kad jie vis labiau ima pasitikėti medikais (...), bet bendras visuomenės požiūris išlieka niūrus. Pasak psichologų, dauguma žmonių savo diagnozę slepia, jie vengia apie tai šnekėti net artimoje aplinkoje, su savo šeimos nariais. Kodėl tai skiriasi nuo kitų pasaulio šalių? Manau, tai yra šviesos ir pozityvumo stoka visuomenės požiūryje, o tai išplaukia iš valstybės ignoravimo, paramos nebuvimo“, - problemas įvardijo rašytoja Viktorija Butautis, besigilinanti į nevaisingumo temą.
Medikai tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje jau taikomos pažangios procedūros, kuomet apvaisinto embriono vystymąsi galima stebėti neišimant jo iš mėgintuvėlio - iki šiol juos tekdavo ištraukti kas kelias valandas, o tai neigiamai paveikdavo embrioną.
„Tai labai teigiamai atsiliepia rezultatams“, - sakė embriologas Paulius Sakalauskas.
Pasak jo, apie 50 proc. embrionų turi įvairių genetinių pažeidimų, tai ypač aktualu vyresnio nei 35-erių metų moterims. Medikų teigimu, Lietuvoje artimiausiu metu ketinama pradėti taikyti ir genetinių tyrimų metodą, kuomet imami mėginiai iš apvaisintų embrionų bei lyginami su sveiko žmogaus genetine informacija. Tai leistų atrinkti tik sveikiausius embrionus. Tačiau tokios procedūros bus brangesnės, nei taikomos šiuo metu.
„Šis metodas leis nustatyti visą embriono genomą, tad dar prieš perkeliant jį į gimdą, dar prieš nėštumą. Tai leis žinoti šio embriono genetinį raktą, kokios gali išsivystyti ligos, koks kūdikis ir vaikas ateityje bus“, - naujovę pristatė Vilniuje viešintis Rabino (Izraelio) medicinos centro Akušerijos-ginekologijos ir dirbtinio apvaisinimo departamento vadovas, profesorius Dove'as Feldbergas (Dovas Feldbergas).
Be įvairių paveldimų ligų, kita nevaisingumo priežastimi ekspertai įvardija vis vėlyvesnį šeimos planavimą. Pavyzdžiui, 25 proc. JAV moterų planuoja pirmąjį vaiką tarp 38-40 metų. Pasak D.Elzbergo, Izraelyje moterims nuo 31-41 metų, kurios kol kas neplanuoja kurti šeimos, leidžiama užšaldyti kiaušialąstes, taip sukuriant savotišką „vaisingumo banką“ ateičiai.
Lietuvoje tokia procedūra kol kas nėra populiari ir buvo taikoma tik keletai moterų, kurios išsaugoti galimybę susilaukti vaikų pageidavo prieš chemoterapijos kursą.
D.Feldbergas taip pat įvardijo, kad Izraelyje nevaisingumo gydymas visiškai apmokamas iš biudžeto už pirmus du susilauktus vaikus. Tad laukiant finansavimo susidaro nemažos eilės, tačiau jau pats žinojimas, kad yra būdas susilaukti vaiko ir turint vaisingumo problemų, anot profesoriaus, turi milžinišką teigiamą efektą.
„Iš tų porų, kurios laukia programos tris mėnesius ar ilgiau, 15 proc. pavyksta pastoti spontaniškai“, - tikino medikas.
Gydytojų teigimu, nevaisingumo gydymas finansuojamas ir kitose Europos valstybėse, taip pat ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.
Viena dirbtinio apvaisinimo procedūra Lietuvoje kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Nevaisingumo gydymu Lietuvoje užsiima 6 klinikos, 4 iš jų įsikūrusios Vilniuje.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Vyriausybė savo birželį pateiktoje išvadoje siūlo leidžiamų sukurti embrionų skaičiaus neriboti iki trijų, kaip nori konservatyvaus požiūrio šalininkai.