Mokslininkų grupė iš Vakarų Ontarijo universiteto kviečia savanorius iš viso pasaulio internete atlikti seriją testų. Norintieji gali įvertinti savo logikos, kalbų supratimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius.
Straipsnio autorius Fergusas Walshas taip pat nusprendė atlikti šiuos testus ir sutiko, kad tuo metu jo smegenys būtų skenuojamos.
Novatoriai
Tyrimui vadovauja britų profesorius neurologas Adrianas M. Owenas, dirbantis Vakarų Ontarijo universiteto Smegenų ir sąmonės institute.
„Mums visiems pažįstami pojūčiai, kylantys dėl miego stygiaus. Tačiau mes mažai žinome, kaip toks miego stygius veikia smegenis, – sakė profesorius. – Mes norime išsiaiškinti, kaip jis veikia pažintinius gebėjimus, atmintį, gebėjimą koncentruotis.“
Tyrimo metu mokslininkai ketina išsiaiškinti, kaip skirsis žmonių kognityviniai rodikliai, priklausomai nuo to, kiek jie miegojo.
Žinoma, kiekvieno žmogaus miego poreikis skiriasi, tačiau jeigu mokslininkams pavyks surinkti pakankamą skaičių savanorių, jie galės nustatyti vidutinį statistinį skaičių miego valandų, būtinų optimaliai smegenų veiklai.
Apie mokslą rašantis BBC žurnalistas F. Walshas prisijungė prie keturių savanorių grupės ir sutiko praleisti naktį Vakarų Ontarijo universitete, kur jie savo kailiu išbandė „smegenų žaidimus“, pademonstravusius, kaip keičiasi gebėjimas suvokti informaciją priklausomai nuo miego trukmės.
Savanoriai
42 metų psichiatras dr. Hoomanas Ganjavi, kuris dažnai dirba naktinę pamainą. „4-5 valandos miego per naktį man yra norma. Žinau, kad miego stygius didina širdies ligų ir insulto riziką, tačiau, kaip ir daugelis gydytojų, sau to netaikau“, – sakė jis.
31 metų Sylvie Salewski, auginanti dvi mažesnes nei penkerių metų dukreles. „Rami naktis yra tuomet, kai jos mane žadina du ar tris kartus. Aš jau ir nepamenu, kas tai yra ramiai išmiegoti visą naktį, ir dažnai ryte būnu apsiblaususi“, – pasakojo moteris.
75 metų pensininkas Evanas Agnew, anksčiau dirbęs naktimis. „Man niekada nereikėjo aštuonių valandų miego. O dabar mano amžiuje man nereikia daugiau nei keturių valandų miego. Dieną nusnaudžiu kelis kartus“, – sakė vyras.
31 metų neuromokslininkė Cecilia Kramar, atliekanti kognityvinius tyrimus su naktinėmis pelėmis. Jai dažnai tenka iki vėlumos užsibūti laboratorijoje. „Jeigu man nepavyksta išsimiegoti, kitą dieną negaliu daryti nieko rimto, pavyzdžiui, skaityti mokslinio straipsnio, nes mano smegenys tiesiog normaliai nefunkcionuoja“, - sakė ji.
Testai
Testus, kuriuos siūlo atlikti tyrimo autoriai, galima atlikti naudojantis įprastais kompiuteriais, planšetėmis ir net išmaniaisiais telefonais.
„Dviguba problema“: iš pažiūros viskas yra paprasta, tačiau šis testas verčia jūsų pilkąją masę judėti. Jums reikia paspausti žodį viršuje, kuris atitinka spalvą, kuria nuspalvintas apačioje esantis žodis. Jeigu viršuje parašyta „mėlyna“, tačiau pats žodis yra parašytas raudonai, jums reikia paspausti ant apačioje esančio žodžio, parašyto raudonai, net jei tas žodis yra „mėlynas“. Skamba keistai ...
„Pašalink nereikalingą“: testas iš pradžių yra paprastas, tačiau vėliau sunkėja, jums mėginant rasti figūrą, kuri netinka.
Gramatinė logika: ar teiginys apie matomą diagramą yra teisingas ar ne? Iš pradžių viskas atrodo paprasta, kol neprieinama prie neiginių.
Erdvinis planavimas: šie testai, kaip ir visi žaidimai, leidžia įvertinti gebėjimą planuoti ir kasdien naudojamus kognityvinius gebėjimus.
Kaip mums sekėsi?
„Mes nemiegojome iki ketvirtos valandos ryto, o vėliau mums buvo leista pamiegoti keturias valandas. Kai mes vėl atlikome testus ryte, Evano, Cecilios ir mano rezultatai buvo gerokai prastesni nei išvakarėse“, – sakė F. Walshas.
Naktimis su pacientais dirbti įpratusio dr. H. Ganjavi rezultatai beveik nepakito. O Sylvie rezultatai net pagerėjo.
„Nors šį rytą jaučiuosi šiek tiek išsiblaškiusi, gali būti, kad tiesiog esu pripratusi mažai miegoti, – sakė ji. – Man reikia „įsijungti“ iš karto, kai tik pabunda vaikai, todėl man tai yra normalu.“
„Aš visuomet žinojau, kad jeigu neišsimiegu, blogai funkcionuoju. Todėl manęs visai nenustebino, kad ryte mano kognityviniai rodikliai smarkiai suprastėjo“, – sakė F. Walshas. Tam, kad sužinotų, kas vyksta jo smegenyse, jis dar kartą pakartojo testą tuo metu, kai jam buvo atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas.
F. Walsho smegenys buvo skenuojamos dukart – po normalaus nakties miego ir po bemiegės nakties. Šio tyrimo metu galima užfiksuoti į smegenis patenkančio kraujo srautą: į aktyvesnes smegenų sritis kraujo priteka daugiau, ekrane jos išryškėja oranžine spalva.
Šių dviejų tyrimų rezultatų skirtumai buvo stebėtini: po bemiegės nakties F. Walsho smegenų aktyvumas buvo neadekvatus, pastebėta mažiau vykusių procesų.
„Aktyvumas kaktinėje ir momenėlio skiltyse, kurios, kaip žinome, yra atsakingos už sprendimų priėmimą, atmintį ir problemų sprendimą, buvo gerokai sumažėjęs“, – tyrimo rezultatus paaiškino profesorius A. M. Owenas.
Mes visi žinome, kaip pavojinga vairuoti automobilį, kai esame pavargę, nes gerokai sulėtėja reakcija ir mes galime užmigti prie vairo. Tačiau mes mažai žinome, apie nepastebimas kasdienio neišsimiegojimo pasekmes, sakė jis.
„Neatmetama galimybė, kad miego stygius gali turėti didelės įtakos sprendimų priėmimui, ir gali būti, kad mums nevertėtų priimti tokių rimtų sprendimų, kaip namo pirkimas ar vedybos, gerai neišsimiegojus“, – sakė profesorius.
Kodėl tai yra taip svarbu?
Mes pramiegame beveik trečdalį gyvenimo ir miegas yra toks pat svarbus, kaip maistas, kurį valgome, ir oras, kuriuo kvėpuojame. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo miegui lieka vis mažiau laiko.
Kaip teigiama straipsnyje, praėjusį mėnesį išspausdintame moksliniame leidinyje „Nature Reviews Neuroscience“, mes stebėtinai mažai žinome apie chroniško miego stygiaus pasekmes mūsų smegenims.
Straipsnyje nurodoma, kad išsivysčiusiose šalyse smarkiai trumpėja miego trukmė. Ir tie savanoriai, kurie dalyvauja miego tyrime, labai padės rasti labai svarbių atsakymų, kurių reikia ne tik mokslininkams, bet ir mūsų visuomenei.