Naktinės darbo pamainos siejamos su didesne 2 tipo diabeto, širdies ligų ir vėžio rizika, rašo bbc.co.uk.
Dabar mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Miego tyrimų centro Sario grafystėje atskleidė žalą, kurią naktinis darbas padaro giliausiu molekuliniu lygiu.
Ekspertai tvirtina, kad juos nustebino naktinio darbo žalos sveikatai mastas, greitis ir sunkumo laipsnis.
Žmogaus organizmas turi savo natūralų ritmą arba kūno laikrodį, kuris suderintas taip, kad žmogus naktimis miegotų, o dieną būtų aktyvus.
Šis laikrodis turi reikšmingą įtaką organizmui, kontroliuodamas visus procesus, pradedant hormonais bei kūno temperatūra ir baigiant atletiniais sugebėjimais, nuotaika bei smegenų funkcija.
Studijos, kuri skelbiama žurnale „Proceedings of the National Academy od Sciences“, metu buvo stebimi 22 žmonės, kuriems nuo normalaus ritmo teko pereiti prie režimo, atitinkančio naktinę pamainą.
Kraujo testai parodė, kad įprastai 6 proc. genų – DNR slypinčios instrukcijos – buvo tiksliai sureguliuoti taip, kad būtų daugiau ar mažiau aktyvūs tam tikrais dienos periodais.
Kai tik savanoriai pradėjo dirbti naktimis, šis genetinis nustatymas dingo.
Chrono chaosas
„Ne laiku nuėjus miegoti, daugiau kaip 97 proc. ritminių genų išsiderina ir tai paaiškina, kodėl mes taip blogai jaučiamės patekę į kitą laiko juostą ar dirbdami nereguliariomis pamainomis“, - sakė vienas iš Sario universiteto tyrinėtojų, mokslų daktaras Simonas Archeris.
Kitas mokslininkas, profesorius Derkas - Janas Dijkas sakė, kad kiekvienas audinys turi savo dienos ritmą, tačiau kaitaliojant darbo pamainas, jų suderinamumas dingsta.
„Tai chrono – chaosas. Tai tarsi gyvenimas namuose. Kiekviename kambaryje yra po laikrodį. Jeigu šie laikrodžiai visuose kambariuose sutrinka, namuose prasideda tikras chaosas“, - aiškino jis BBC.
Tyrimai parodė, kad pamainomis dirbantiems darbuotojams neišsimiegojus įprastu metu, padidėja nutukimo ir II-ojo tipo diabeto rizika.
Kiti tyrimai rodo, kad naktimis dirbančius žmones dažniau ištinka širdies infarktas.
„Žinoma, mes žinome, kad darbas pamainomis ir peršokimas į kitą laiko juostą turi neigiamų šalutinių efektų ir pasekmių sveikatai“.
„Jos pasireiškia po kelerių metų darbo naktimis. Mes manome, kad genų ekspresijos ritmo modelių pokyčiai yra susiję su kai kuria ilgalaike žala sveikatai“, - pridūrė profesorius D. J. Dijkas.
Profesorius Hugh Pigginsas iš Mančesterio universiteto, tyrinėjantis organizmo laikrodžius, BBC sakė: „Šis tyrimas rodo, kad ūmūs efektai yra ganėtinai stiprūs“.
„Neįtikėtina, kad taip greitai pasireiškė toks stiprus poveikis. Veikiausiai darbas naktimis daro didesnę žalą negu manyta anksčiau“.
Tačiau jis perspėjo, kad tai buvo trumpalaikis tyrimas, todėl ilgai trunkantys pokyčiai yra neaiškūs, bet „galima įsivaizduoti, kad tai kelia daugybę sveikatos problemų“.