Iki šiol disleksijos priežasčių buvo ieškoma smegenyse.
Tačiau dabar mokslininkai priėjo persilaužimo momentą, nustatydami, kad disleksiją turinčių asmenų tinklainės centrinė dalis išsivysto taip, kad jiems būna sunku skaityti raides, rašo dialymail.co.uk.
Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad abiejose disleksikų tinklainėse šviesai jautrios ląstelės, vadinamos kūgeliais, yra išsidėsčiusios apskritimu.
Žmonių, pasižyminčių „normaliais“ skaitymo gebėjimais, atveju šios ląstelės apskritimu yra išsidėsčiusios tik dominuojančioje akyje.
Mažiau dominuojančioje akyje šios ląstelės yra išsidėsčiusios ovalo forma – tai nulemia šiek tiek prastesnį vaizdą.
Žmogui žiūrint, smegenys turi „sumegzti“ du vaizdus, kurie patenka į atskiras smegenų puses.
Disleksijos neturinčių žmonių smegenys pirmenybę suteikia dominuojančiai akiai, o likusiai akiai atitenka ne toks svarbus vaidmuo.
Atlikdamos sudėtingą užduotį vizualiai įprasminti pasaulį, smegenys sukuria veidrodinius mūsų regimų daiktų atvaizdus ir teisingus jų atitikmenis.
Tačiau simetriškas, apskritas išsidėstymas būdingas abiem disleksikų akims.
Tai reiškia, kad abi akys kovoja dėl dominavimo ir kelia sumaištį smegenims – dėl šios priežasties žmogus maišo tokias raides kaip b ir d.
„Nepaisant to, kad anatomiškai yra simetriškos, mūsų abi akys, glaudžiai susietos su smegenims, tarpusavyje konkuruoja ir kovoja dėl dominavimo“, - Karališkosios draugijos žurnale rašė autoriai.
Dominuojanti akis siunčia pagrindinį vaizdą, o antroji – prastesnės kokybės vaizdą, rašo jie.
Tačiau kai abi akys siunčia lygiaverčius vaizdus, kyla sumaištis, dėl kurios būna sunku susitelkti ties raidėmis.
Oksfordo universiteto profesorius ir Didžiosios Britanijos disleksijos draugijos patarėjas Kohnas Steinas sakė: „Tai tikrai įdomi studija, ypač dėl to, kad ji išryškina vizualinius disleksijos aspektus, kurie mūsų laikais yra ignoruojami, taip pat akių dominavimo svarbą suvokiant matomus vaizdus, taigi ir skaitant raides“.
Jis teigė, kad ši asimetrija „leidžia dviem smegenų pusrutuliams „sumegzti“ dvi regimojo lauko puses“.
„90 proc. disleksikų (kaip jie buvo atrinkti, neaišku) Maxwello dėmė abiejose pusėse buvo apvali, dėl to akys negalėjo dominuoti ir kėlė vaizdų atspindėjimo sumaištį“, - rašė mokslininkai.
„Kodėl susidaro tokie skirtumai, mes nežinome“, - pažymėjo jie.