Didesnė reakcija po pirmos dozės, o po antros – mažesnė
Kaip prisimena prof. habil. dr. Vytautas Usonis, balandį buvo daug nerimo dėl mRNR vakcinų, tačiau vėliau įsitikinta, kad jos tikrai saugios.
„Tada diskusijų objektu tapo „AstraZeneca“ vakcina, kuri pas mus atsirado ne taip ir seniai. Nieko nuostabaus, nes visada nauji dalykai žmonėms sukelia diskusijas ir abejones“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
Susirūpinimą dėl „AstraZeneca“ vakcinos žmonėms dažniausiai kelia tai, jog jau po pirmos jos dozės pasireiškia įvairūs šalutiniai reiškiniai – tokie kaip karščiavimas, raumenų, galvos skausmas, šaltkrėtis, pykinimas ir panašiai. Tuo metu po „Pfizer&BioNtech“ pirmos dozės šalutinių reiškinių beveik nėra.
Būtent dėl šios priežasties daugumai žmonių atrodo, jog „AstraZeneca“ sukelia didesnius šalutinius reiškinius nei kitos vakcinos, pagamintos mRNR pagrindu. Vis dėlto, pasak profesoriaus, toks įsitikinimas nėra teisingas.
„Pasiskiepijus mRNR vakcina didesnė reakcija pasireiškia po antros dozės. Tuo metu po „AstraZeneca“ vakcinos daugiau šalutinio poveikio pasireiškia po pirmos dozės, o po antros mažiau. Tokie duomenys skelbiami ir iš Jungtinės Karalystės, kurioje yra jau milijonai įskiepytų „AstraZeneca“ dozių“, – kalbėjo profesorius.
Kaip pasakojo prof. V. Usonis, visos 3 šiuo metu patvirtintos vakcinos sukelia gana žymius šalutinius reiškinius. Tačiau jų itin baimintis nereikėtų – svarbiausia pasiruošti vaistų, kurie numalšintų simptomus.
„Susirūpinimas kyla dėl to, kad visos 3 vakcinos yra pakankamai reaktogeniškos. Šie šalutiniai reiškiniai yra aprašyti ir žinomi – raumenų skausmas, nuovargis, patinimas injekcijos vietoje, galvos skausmas. Tai išvardinta vakcinų apraše. Žmonės turi būti pasiruošę, kad gali būti tokia organizmo reakcija. Jei pakyla temperatūra iki 38,5 laipsnių, laukti 40 laipsnių nebereikėtų, geriau iškart išgerti paracetamolio, kad nepageidaujami reiškiniai būtų sustabdyti“, – sakė gydytojas.
Be to, svarbu suprasti, kad organizmo reakcija po vakcinos yra visiškai normalus procesas. Pasak profesoriaus, nereikėtų bijoti skiepytis šia vakcina, o baimės dėl jos kyla todėl, jog nėra tinkamos ir pakankamos komunikacijos. Tuo metu mitų – labai daug.
„Vakcinos gali sukelti laikinų nepatogumų paskiepytam asmeniui. Žmonėms reikia paaiškinti tokius dalykus. Juos ir aiškina įvairiomis progomis ekspertai, bet, manau, tai dar viena iliustracija, kaip trūksta komunikacijos iš įvairių struktūrų, tiek Vyriausybės, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų. Be to, yra Nacionalinės imunoprofilaktikos programos nepriklausomų ekspertų grupė, kurios visai nesigirdi“, – priežastis, dėl ko lietuviai bijo skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, vardijo profesorius.
Taip pat pašnekovas primena, jog visiems asmenims, kurie patyrė šalutinių reiškinių po vakcinos, reikėtų juos užregistruoti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje. Taip ekspertai gali įvertinti, ar patirti reiškiniai kelia grėsmę, ar ne.
Ką reiškia 70 proc. efektyvumas?
Kitas aspektas, keliantis nerimą visuomenėje, tai „AstraZeneca“ efektyvumo procentas – maždaug 60-70 procentų. Tačiau šis skaičius toli gražu nereiškia, jog maždaug 30 proc. žmonių negaus jokios apsaugos.
Tuo metu „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas siekia 95 proc., „Moderna“ gaminio – 94 proc.
Kaip rašoma livescience.com, kalbant apie „Pfizer“ vakcinos 95 proc. veiksmingumą, vienas iš dažnai pasitaikančių klaidingai suprastų faktų yra toks: įmonės atliktų klinikinių tyrimų metu 5 proc. paskiepytų asmenų susirgo COVID-19. Bet tai netiesa.
Iš tikrųjų „Pfizer“ (ir „Moderna“) tyrimų metu vakciną gavusių, bet vis tiek koronavirusu užsikrėtusių žmonių buvo gerokai mažiau – 0,04 proc. 95 proc. reiškia, kad paskiepyti žmonės pasižymėjo 95 proc. mažesne tikimybe susirgti COVID-19, palyginti su kontroline grupe, kurios nariai nebuvo paskiepyti. Kitaip tariant, „Pfizer“ tyrimų metu paskiepytų dalyvių tikimybė užsikrėsti COVID-19 buvo 20 kartų mažesnė nei nepaskiepytų.
Pasak prof. V. Usonio, pagrindinis kriterijus, pagal kurį plačiajai auditorijai lengviausia suprasti, ar vakcina yra patikima, tai jos patvirtinimas įvairių kontrolės agentūrų.
„Visos 3 dabar esamos vakcinos yra patvirtintos ir leidžiamos naudoti Europos sąjungoje, Amerikoje, naudojamos Azijoje. Reikia žinoti, kad yra surenkama labai daug dokumentų ir informacijos, kol vaistai ar vakcinos būna užregistruojamos“, – sakė prof. V. Usonis ir pridūrė, kad dėl šios priežasties „AstraZeneca“ vakcinos bijoti tikrai nereikėtų.
Didžiausia problema – informacijos stygis ir abejojančių smerkimas
Pasak pašnekovo, lietuviams trūksta patikimos, laisvai randamos ir paprastos informacijos apie vakcinas, o dėl to ir kyla įvairios abejonės. Negana to, visi nors kiek abejojantys ar keliantys klausimus neretai būna pasmerkiami.
Tad Lietuvoje šiuo metu pastebima itin bloga praktika – jei žmogus išsako abejonę dėl „AstraZeneca“ vakcinos ar atsisako ja skiepytis, įvairūs visuomenės veikėjai pradeda jį smerkti, vadinti neišmanėliu, neišsilavinusiu ir savotiškai skatinti neapykantą.
„Aš tikrai kategoriškai nepritariu bet kokiai priešpriešai, kai žmogus dėl savo abejonių yra išjuokiamas. Visada pasisakau už dialogą. Pažiūrėkite, visos apklausos, kurios buvo atliktos – vienos atliktos rudenį, kitos dabar, rodo, kad maždaug ketvirtadalis žmonių nori papildomos informacijos. Čia vėl grįžtame prie bendravimo poreikio, platesnės informacijos iš valdžios struktūrų, ekspertų. Jie turėtų šnekėti daugiau, turėtų išgirsti žmonių klausimus ir abejones bei žmonėms atsakyti.
Neseniai ministerija paskelbė, kad bus atliktas viešųjų pirkimų konkursas ir prasidės visi komunikaciniai darbai. Tie darbai turėjo prasidėti ne dabar, bet rugsėjį, dar prieš atvykstant vakcinoms, kad ramioje aplinkoje žmonės būtų galėję išsakyti savo abejones. Dar kartą pasikartosiu, kad spaudimo abejojantiems žmonėms daryti negalima. Būtinai reikia bendravimo, informacijos ir paaiškinimų“, – sakė prof. V. Usonis.
Ragina nebijoti šalutinių reiškinių
Pagrindinis „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ skirtumas yra jų pagaminimo būdas. Pirmosios dvi savo sudėtyje turi genetinės informacijos, kitaip vadinamos mRNR. Ši informacija yra apie viruso dyglio baltymą. Kaip pasakojo prof. habil. dr. infektologas Alvydas Laiškonis, ji pagaminta naudojant tik nukleorūgštį, kuri įvedama į organizmą ir iššaukia antikūnų gamybą – palieka atmintį ląstelėse. Kai koronavirusas patenka į organizmą, prasideda antikūnų gamyba.
Tuo metu „AstraZeneca“ vakcinoje medžiaga, kuri sukelia antikūnų gamybą, yra įvedama su adenovirusu. Tai vadinamasis virusas nešėjas, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų koronaviruso dyglio baltymą koduojantį geną.
Supaprastinus galima sakyti, kad „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinoje nėra jokio viruso, o „AstraZeneca“ yra virusas nešėjas – adenovirusas. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad žmogus gali užsikrėsti šiuo virusu – jis tik atlieka nešimo funkciją.
„Antras skirtumas, kad „Pfizer“ ir „Moderna“ efektyvumas yra didesnis nei „AstraZeneca“. Tai nereiškia, kad „AstraZeneca“ apsaugos tik 60-70 procentų paskiepytų asmenų, tačiau po tokios informacijos daug kam kilo didelis nepasitikėjimas. Visos 3 vakcinos apsaugo nuo sunkios ligos eigos. Tačiau „AstraZeneca“ šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia po pirmosios dozės“, – kalbėjo prof. A. Laiškonis ir taip pat priminė, kad po kitų dviejų vakcinų nuo koronaviruso, šalutinio poveikio reikia laukti po antros dozės.
Trečias, pasak profesoriaus, nerimą žmonėms sukėlęs veiksnys, buvo tai, jog „AstraZeneca“ gamintojai iš pradžių manė, kad ši vakcina nėra pilnai išbandyta su vyresnio amžiaus žmonėmis. Mat klinikinių bandymų grupėje buvo tik 10 proc. žmonių, kuriems buvo virš 65 metų.
„Be to, tam tikrą nerimą žmonėms sukėlė tai, kad dėl nepakankamo jų poveikio kai kurios šalys šia vakcina neskiepija senjorų. Dėl to ši vakcina tapo tarsi nenorima, nors iš tiesų ji yra gera. Visgi, gamintojai kiek vėliau pasakė, kad galima skiepytis visus asmenis, nepaisant amžiaus“, – sakė gydytojas infektologas.
Profesorius ragina nebijoti šalutinių reiškinių, pasireiškusių po vakcinos, mat šalutinis poveikis parodo, kad organizmas audringai sureagavo į įvestą antigeną ir pagamino daug antikūnų.
„Tarkime, jei man ir po antros „Pfizer“ vakcinos nepasireikš jokie šalutiniai reiškiniai, tikriausiai reikės eiti pasitikrinti, ar tikrai antikūnai atsirado. Kauno klinikose yra buvę atvejų, kai pasiskiepijo dviem „Pfizer“ dozėmis ir antikūnų nebuvo rasta. Žmonės labai bijo to šalutinio poveikio. Bet jo taip bijoti nereikėtų – turėkite paracetamolio, ibuprofeno, numalšinsite tą audringą citokinų reakciją ir viskas bus gerai“, – kalbėjo prof. A. Laiškonis.
Kodėl „AstraZeneca“ daug pigesnė?
Dar vienas klausimų keliantis aspektas – tai vakcinų kaina. Mat „AstraZeneca“ kainuoja apie 2 eurus, „Pfizer“ apie 12 eurų, o „Moderna“ – apie 20 eur. Kai kurie žmonės nerimauja, kad „AstraZeneca“ vakcina yra pati pigiausia, tad ir kokybė jos neva bus pati prasčiausia. Tačiau abu profesoriai sutaria – pagal kainą vakcinos veiksmingumo vertinti tikrai negalima.
Prof. V. Usonis sako, jog vakcinos kainą lemia daugybė veiksnių – ir gamybos būdas, ir politinės, ekonominės sąlygos.
Tuo metu prof. A. Laiškonis sako, kad prie kainos skirtumų prisideda ir logistika.
„Vakcinas, pagamintas mRNR pagrindu, reikia vežti prie -80 laipsnių temperatūros, o toks pervežimas kainuoja labai brangiai. Tai yra pamirštama. Atvežti prie -8 laipsnių ar prie -80 laipsnių – kaina iškart skiriasi. Negalima sakyti, kad dėl kainos kažkuri yra prastesnė“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat gydytojas infektologas pastebi, kad žmonėms pasitikėjimo nekelia ir vis besikeičiantys Vyriausybės ar įvairių komisijų sprendimai, jų komunikacija.
„Blogai yra tai, kad įvairios komisijos Lietuvoje labai blaškosi ir pateikia vis skirtingą informaciją. Taip pat mane jaudina, kad vis dar negalvojame apie ateitį. Turime ruošti epidemiologus – pandemija tęsis dar kelis metus ir jų tikrai reikės. Turime kelis epidemiologus, tačiau jei kas nors nutiks, kas už juos kalbės? Švedijoje pandemijos valdymui vadovauja epidemiologas, taip pat ir Anglijoje, Amerikoje. Pas mus vadovauja premjerė.
Pagalvoju, ar pedagogas ir inžinierius, galų gale, mano kaimynė virėja, gali susigaudyti tarp tokios daugybės nesuderintos informacijos? Aš, kaip infektologas, galiu susigaudyti, bet kitiems žmonėms labai sunku“, – pokalbį apibendrino infektologas ir dar kartą pakartojo, jog „AstraZeneca“ vakcina yra tinkama skiepytis, apsaugo nuo sunkių ligos formų ir yra efektyvi, tad jos baimintis tikrai nevertėtų.