Gal net ilgiau kardiologo konsultacijos teks laukti ir Panevėžyje gyvenančiam 95-erių senjorui, kurio gyvybę palaiko širdies stimuliatorius.
„Manyčiau, kad kaip reikiant serga pati šalies sveikatos apsaugos sistema. Pusmečiais negalėdami patekti pas gydytojus, jei dar nenumiršta, Lietuvos žmonės taip įsiserga, kad į gydymo įstaigas juos jau tenka gabenti greitosiomis, nuvežtus gaivinti. Ir kiek visa tai kainuoja mokesčių mokėtojams! Ar ne pigiau valstybei kainuotų laiku suteiktas gydymas“, – neabejoja tėvo gyvybe susirūpinusi ligoto 95-erių panevėžiečio dukra.
Mėnesiai kančių
Į „Sekundę“ kreipęsis Petras Gabriliūnas pasakoja, kad pastaruoju metu kiekvienas žingsnis jam yra tapęs kančia.
Tačiau ir kentėdamas skausmus, panevėžietis guodžiasi pas gydytojus negalintis patekti.
„Ligų turiu ne vieną, tačiau iki šiol bent paeidavau nesunkiai. Dabar įsiskaudus kojai nebegaliu vaikščioti, kenčiu, ir, kaip suprantu, kentėsiu mėnesių mėnesius, nes tiek laiko reikia laukti gydytojų apžiūros“, – apgailestauja P. Gabriliūnas.
Visą gyvenimą dirbęs, mokesčius mokėjęs P. Gabriliūnas prieš keletą metų patyręs kojos venų operaciją.
Operavęs gydytojas jam pasakęs, jog būtina kuo daugiau vaikščioti, tai jis ir daręs.
„Tačiau staiga pajutau, kad nebepaeinu, visą koją pervėrė nebepakeliamas skausmas. Nemuno gatvės poliklinikoje mane priėmusi gydytoja įtarė kelio sąnaryje atsiradus cistą, išrašė vaistų nuo skausmo ir siuntimą pas gydytoją echoskopuotoją. Paaiškino, kad tik turėdama šio specialisto išvadas, galės siųsti pas ortopedą-traumatologą“, – apie pagalbos paieškas pasakojo P. Gabriliūnas.
Panevėžietis išsiaiškinęs, kad Nemuno gatvėje esančioje miesto poliklinikoje ultragarso tyrimus atlieka tik privačiai dirbantys specialistai.
„Pabandęs pas juos prisiregistruoti, išgirdau, kad nemokamai, tiksliau, už tuos pinigus, kuriuos, dirbdamas visą gyvenimą jau esu sumokėjęs valstybei mokesčių pavidalu, galiu būti priimtas po mėnesio. Iš savo kišenės sumokėjęs 40 eurų, būčiau priimtas jau trečią dieną“, – kalbėjo šlubuojantis vyriškis.
Patarimu nepasinaudojo
Pensininkas prisipažino, jog 40 eurų jam – nemaži pinigai. Tiek sumokėjus už vizitą pas gydytoją, reikėtų susiveržti diržą.
„Neturėdamas iš ko mokėti ir kentėdamas kojos skausmus, pradėjau ieškoti, kur dar galėčiau patekti pas echoskopuotoją. Deja, paskambinęs į Konsultacijų polikliniką sužinojau, kad tyrimo reikėtų laukti nebe mėnesį, o visus du“, – jaudindamasis kalbėjo P. Gabriliūnas.
Savo šeimos gydytojos paklaustas, kokiu balu dešimtbalėje sistemoje įvardytų savąjį skausmą, Petras teigė, jog skirtų 7–8 balus.
„Tačiau skausmas intensyvėja, šiandien jau skirčiau ir visus dešimt balų, nes taip kenčiu, visai nebepaeinu“, – guodėsi panevėžietis.
Sunerimę artimieji Petrą ragina kviestis greitąją medicinos pagalbą. Gal šioji nuveš į ligoninę ir ten jam padarys tyrimus, apžiūrės gydytojai.
„Manau, kad šaukštai po pietų. Internete atsivertę mano ligos istoriją specialistai pamatys, jog gydytoja jau apžiūrėjo, davė siuntimą tyrimams, ir išsiųs namo laukti tų tyrimų. Neverta ir pačiam gaišti, ir gaišinti medikus“, – sako kenčiantis vyras.
Jei dar bus gyvas
P. Gabriliūnas pasakoja, kad mėnesį ar du tenka laukti vizito pas echoskopuotoją, o štai pas širdies gydytoją eilė – visą pusmetį.
„Turiu problemų ir dėl širdies. Gavęs siuntimą pas kardiologą, bandžiau registruotis birželį. Išgirdau, kad Konsultacijų poliklinikos kardiologai anksčiausiai gali priimti gruodžio mėnesį. Ėmęs ieškoti trumpesnės eilės, atrodo, tokią radau Kauno klinikinėje ligoninėje. Ten paskambinęs išgirdau, kad kardiologų konsultacijos laukia dviejų tūkstančių ligonių eilė, o per dieną priimama po dvidešimt žmonių. Apskaičiavau, kad ten eilė stumiasi kiek greičiau“, – teigė P. Gabriliūnas.
Dabar jis – kandidatas būti įrašytas į eilę patekti pas Kauno klinikinės ligoninės širdies ligų specialistus.
„Kai ateis mano eilė būti įrašytam į eilę, registratūros darbuotojos pažadėjo paskambinti, o tuomet, jei dar būsiu gyvas, tarsimės dėl priėmimo laiko“, – kalbėjo panevėžietis.
Talonų nėra
Panevėžietė Daiva T. išsigandusi dėl savo 95-erių tėčio, gyvenančio su širdies stimuliatoriumi, sveikatos.
Turėdama tėčiui išrašytą siuntimą pas kardiologą, dar liepos pradžioje moteris bandė jį užregistruoti pas šį specialistą.
„Paskambinusi į Konsultacijų polikliniką išgirdau, kad talonų pas kardiologus apskritai nėra. Tačiau gavau pažadą, kad atsiradus man paskambins. Praėjo jau mėnuo, bet skambučio dar tebelaukiu“, – pasakojo Daiva T.
Bandydama laimę, moteris kardiologo ieškojo Panevėžio rajono poliklinikoje, bet ir ten išgirdo, kad iki pat metų pabaigos laisvų vietų nėra.
„Bijojau tėčiui net pasakyti, kiek laiko reikia laukti daktaro. Vien išgirdęs tokią žinią jis gali nugriūti. Tektų šaukti greitąją, nuvežtą tėtį galbūt dar atgaivintų. Bet kiek tai kainuotų mūsų šeimai nervų, gydytojams pastangų, o mokesčių mokėtojams – pinigų“, – kalbėjo 95-erių vyriškio dukra.
Ji konstatavo: „Kojas pakratysi ir pas Abraomą dabar pateksi daug greičiau nei pas širdies gydytoją.“
Patarimas – laukti
Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistės Vaidos Karalevičienės teigimu, jaučiamą skausmą 10-ia balų vertinantis pacientas atitinka būtinos pagalbos kriterijus, todėl jo gydymas gali būti pradedamas skubios pagalbos skyriuje.
O į Respublikinės Panevėžio ligoninės kardiologus, pasak V. Karalevičienės, kreipiasi pacientai iš visos Panevėžio apskrities ir ne tik jos, dėl to susidaro ilgos eilės.
Todėl pacientai registruojami į laukimo eilę.
„Atsiradus laisvai vietai pas specialistą, medicinos registratorės paskambina artimiausiam eilėje esančiam pacientui ir suderina vizito laiką“, – komentavo V. Karalevičienė.
Ligoninės atstovės teigimu, pacientų skaičius pas kardiologus Konsultacijų poliklinikoje per mėnesį siekia vidutiniškai apie 800.